PATARIMAI NEPATYRUSIAM VAIRUOTOJUI VAŽIAVIMAS NAKTĮ IR ESANT RŪKUI
Tamsius daiktus kelyje naktį galima pastebėti ne toliau kaip prieš 100 – 110 m. Tolimosios žibintų šviesos apšviečia iki 100 – 150 m kelio ruožą, artimosios – 40 – 50 m. Todėl įjungus tolimąsias žibintų šviesas, saugiai galima važiuoti apie 80 – 90 km/h greičiu, įjungus artimąsias – apie 50 km/h. Didelį pavojų naktį sudaro akinančios priešpriešiais važiuojančių automobilių šviesos. Apakintas vairuotojas kurį laiką mato labai blogai arba išvis nieko nemato ir 10 – 20 m važiuoja aklai. Tokiu atveju būtina važiuoti labai lėtai arba netgi sustoti, įjungus, kaip reikalauja KET, avarinę signalizaciją. Apakinti gali ir iš paskos važiuojančių automobilių tolimosios šviesos per galinio vaizdo veidrodį. Todėl lenkiant nakties metu reikia laiku perjungti žibintų šviesas į artimąsias ir tolimąsias įsijungti tik baigiant lenkimą. Lenkiant galima atkreipti vairuotojo dėmesį trumpai perjunginėjant žibintų šviesas, o ne gyvenvietėje naudojant ir garsinį signalą.
Didelis pavojus būti apakintam iš priekio važiuojančios transporto priemonės kyla atliekant staigų posūkį, įkalnės pabaigoje ir pan. Tokiu atveju būtina iš anksto perjungti žibintų šviesas į artimąsias.
Jei rūkas tirštas, kelyje nesimato daiktų, esančių už kelių metrų. Žibintai taip pat nedaug padeda. Įjungus tolimąsias žibintų šviesas, prieš automobilį susidaro nepermatoma šviesos siena, nes rūko detalės atspindi šviesą. Todėl esant rūkui, reikia įsijungti artimąsias žibintų šviesas ir, jei yra, rūko žibintus, nes jų šviesa (ypač geltonos spalvos) geriau prasiskverbia pro rūką. Esant rūkui, reikia važiuoti minimaliu greičiu ir labai atsargiai, nes dažnai nesimato net kelio ribų. Reikia atsiminti, kad rūke visi daiktai atrodo du kartus toliau negu yra iš tikrųjų. Be to daiktų spalva atrodo kitokia, pvz., geltona rūke atrodo kaip rausva, žalia – kaip gelsva. Todėl ypač atsargiam reikia būti artėjant prie sankryžos.
Svarbiausi nurodymai tiems, kurie vairuoja automobilį naktį:
1. Prieš automobilį, atvažiuojantį iš priekio, reikia laiku perjungti tolimąsias šviesas į artimąsias. Iš pradžių nesukime prie dešiniojo kelkraščio: tegul kairieji ratai rieda arčiau ašinės kelio linijos. Taip važiuodami būsime saugesni ir artėjančio automobilio apšviestame kelyje grečiau pastebėsime kiekvieną kliūtį. Sumažėjus nuotoliui ligi kokių 200 metrų, sukame arčiau dešiniojo kelkraščio. Šiuo momentu privalu blykstelėti tolimosiomis šviesomis (tik negalima palikti jų įjungtų). Artėjančios mašinos vairuotojui toks blykstelėjimas nepakenks, o mums padės pamatyti, ar šioje kelio pusėje nėra kokios kliūties (vežimo, dviratininko, be šviesų palikto automobilio ir t.t).
2. Ketindami aplenkti priekyje važiuojantį automobilį, nepamirškime mažiausiai per 200-300 metrų nuo jo vietoj tolimųjų šviesų įsijungti artimąsias. Tada nesudarysime vadinamjo šešėlio, kuris pablogintų matomumą važiuojančiam priekyje.
3. Jei mus vejasi kokia nors transporto priemonė, turime jai neužgožti kuo geriausio matomumo. Automobiliams susilyginus reikia beveik vienu metu perjungti šviesas: mums – iš tolimųjų į artimąsias, o lenkiančiai mašinai – iš artimųjų į tolimąsias.
Deja, nurodymų, išdėstytų 2 ir 3 punkte, užvis mažiau laikomasi mūsų keliuose. Už tai reikėtų įspėti . Pernelyg dažnai tiek lenkiantysis, tiek ir lenkiamasis nesilaiko šių dalykų. O gal tyčia vieni kitiems krečia šunybes?
www.metal.lt