V Ė J A R A U P I A I
KUO PAVOJINGA ŠI LIGA?
Vėjaraupiai yra dažna vaikystės liga. Paprastai ja sergama lengvai, tačiau ši liga gali būti pavojinga mažiems vaikams ir suaugusiesiems. Ypatingas pavojus kyla tais atvejais, jei asmuo sunkiai sirgo kokia nors kita liga ar yra nusilpęs.
Vėjaraupių virusas nuo ligonio sveikam žmogui patenka oro-lašeliniu keliu arba per prisilietimą prie vėjaraupių pūslyčių turinio (skysčio).
Vėjaraupiams būdinga bėrimas, niežėjimas, karščiavimas, bendras negalavimas, didelis nuovargis.
Vėjaraupiai neretai komplikuojasi sunkiomis odos infekcijomis, randais, plaučių uždegimu, galvos smegenų pakenkimu ar net gali ištikti mirtis.
Asmenims, kurie persirgo vėjaraupiais, gali kartotis skausmingas bėrimas, vadinamas juostine pūsleline. Jis gali pasireikšti net po kelerių metų.
Vienas iš 120 asmenų, hospitalizuotų dėl vėjaraupių, miršta (JAV duomenimis).
KAS IR KOKIO AMŽIAUS TURĖTŲ BŪTI SKIEPIJAMAS NUO VĖJARAUPIŲ?
Optimalus vaikų skiepijimo laikas: nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus arba bet kada vyresnio amžiaus, jeigu jie nesirgo vėjaraupiais. Skiepijimas vienkartinis.
Vakcinacija taip pat rekomenduojama paaugliams ir suaugusiesiems, nesirgusiems vėjaraupiais. (Skiepijant vėjaraupių vakcina ”Okavax” Biken, ir vyresni kaip 12 metų amžiaus asmenys skiepijami vienąkart.) Imunitetas tęsiasi ne mažiau kaip 20 metų. Vėjaraupių vakcina valstybės nedotuojama. Orientacinė kaina, skiepijant “Okavax” vakcina, – 115 Lt.
ATSARGUMO PRIEMONĖS
Vėjaraupių vakcinacija nerekomenduojama asmenims, kurie yra labai alergiški (turėję gyvybei pavojingas alergines reakcijas) želatinai arba antibiotikui neomicinui.
Vakcinacija atidedama, kol pacientas pasveiks, jei asmuo sunkiai ar vidutiniškai serga paskyrimo dieną.
Neskiepijamos nėščios moterys. Vieną mėnesį iki vėjaraupių vakcinacijos patariama saugotis nėštumo. Paskiepijus nuo vėjaraupių, rekomenduojama nepastoti mažiausiai 2 mėnesius.
Skiepų tinkamumą ir planą reikėtų ypač atidžiai aptarti su gydančiuoju gydytoju, jeigu pacientas:
- serga ŽIV/AIDS ar kita liga, kuri gali paveikti imuninę sistemą;
- buvo gydytas imuninę sistemą veikiančiais vaistais, pvz., steroidais, daugiau kaip 2 savaites;
- serga vėžiu;
- gydomas nuo vėžio spinduliais ar vaistais.
Asmenys, kuriems neseniai buvo skirti kraujo preparatai, turi apie tai informuoti gydantįjį gydytoją. Vėjaraupių vakcina tuomet gali būti skiriama praėjus tam tikram laikui.
ŠALUTINĖS REAKCIJOS Į SKIEPUS
Vakcina, kaip ir kiekvienas medikamentas, kartais gali sukelti alerginę ar kitokią organizmo reakciją.
Vaikas turėtų būti stebimas ir fiksuojama neįprasta jo elgsena 72 val po paskiepijimo, o po tymų, raudonukės, kiaulytės, vėjaraupių skiepų – ir ilgiau. Daugumai paskiepytų žmonių rimtų reakcijų nebūna, o vidutinio sunkumo ir sunkios reakcijos į skiepus šiuo metu yra ypatingai retos. Be to, vakcinacijos privalumai (vaikai neserga sunkiomis užkrečiamomis ligomis) daug didesni už vakcinacijos riziką.
Įprastinės reakcijos į vakciną gali būti:
- Skausminga , paraudusi injekcijos vieta, dirglumas, apetito praradimas, nuovargis, subfebrilus ar vidutinis karščiavimas, po 1-1,5 savaitės nuo vėjaraupių, tymų ar raudonukės vakcinacijos atsiradęs negausus bėrimas.
Esant šioms reakcijoms, žmonėms nereikia skubios medicininės pagalbos. Pasitarę su gydančiuoju gydytoju, galite savo vaikui duoti acetaminofeno (paracetamolio) suspensijos, lašų arba minėtųjų preparatų žvakutę įkišti į tiesiąją žarną. Šie medikamentai gali būti vartojami visą pirmą parą po skiepų. Šiuos medikamentus būtina skirti, jei vaikui yra buvę traukuliai.
Vidutiniškai sunkios reakcijos pasitaiko ypač retai:
- Po difterijos, kokliušo ir stabligės vakcinos (DTP) suleidimo stebėtas nenutildomas verksmas 3 ir daugiau valandų, karščiavimas daugiau nei 40,5 C, traukuliai, vaiko išblyškimas ar suglebimas pasitaiko 6 iš 10 000 vaikų. Šios reakcijos yra ypač retos vartojant DTaP (“išgrynintąją”) vakciną;
stiprus skausmas ir raumens silpnumas injekcijos vietoje, suleidus Td vakciną.Šie simptomai gali pasireikšti iškart suleidus vakciną ir trukti nuo 2 dienų iki 4 savaičių.
Esant vidutiniškai sunkioms reakcijoms, žmonėms reikia medicininės pagalbos. Patariama kreiptis į savo gydantįjį gydytoją.
Sunkios reakcijos:
sunkios alerginės reakcijos, tarp jų ir anafilaksinė reakcija (pasunkėjęs kvėpavimas, užkimimas ar švokščiantis alsavimas, dilgėlinė, išblyškimas, silpnumas, padažnėję širdies susitraukimai, galvos svaigimas).
Sunkios alerginės reakcijos paprastai atsiranda tuoj po injekcijos ar praėjus kelioms valandoms. Tuo atveju reikia skubios medicininės pagalbos.
Esant sunkiai ar vidutinio sunkumo reakcijai į skiepus, gydytojas privalo užpildyti pranešimo formą savo gydymo įstaigoje. Apie skiepus ir reakcijas į juos išsamią informaciją suteiks konsultaciniai centrai. Rizikingais atvejais sudaroma galimybė skiepytis stacionare, paskiepijus visą parą prižiūri medikai.
