Norisi, kad kasdien naudojama kosmetika būtų kokybiška, veiksminga arba bent jau nekenksminga. Tačiau ar tikrai žinome, ką tepame ant odos, kuo prausiamės? Kosmetikos rinkoje nesuskaičiuojama galybė gamintojų, visi jie varžosi tarpusavyje dėl didesnio pelno, todėl sunku atskirti, kurie produktai naudingi, veiksmingi ir tinkami sveikatai. Kosmetikos pramonėje naudojama daugybė naftos subproduktų, įvairių cheminių mišinių, tenkinančių gamintojus savo kaina, nes yra pigūs, palyginti su natūraliai išgaunamais augalų aliejais, ir vartotoją, nes pirmas tokių sudėtinių dalių paliekamas įspūdis teigiamas – švelni oda, malonus kvapas. Vis dėlto vertėtų pasidomėti, kas įeina į mūsų naudojamą kosmetiką. Kosmetikos pramonėje tik apie 11 proc. (!)medžiagų visiškai ištirtos (įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai). Be to, dažniausiai tiriamas pavienės medžiagos poveikis, neįvertinus, kad tame pačiame produkte gali būti ir kitų panašias savybes turinčių medžiagų. Kai kurios medžiagos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis – neigiamas poveikis sumuojamas. Kiekviena iš mūsų galime tapti alergijos auka, nes alergija įgyjama pamažu, ilgai naudojant tas pačias medžiagas.
Įvairiose šalyse galioja skirtingi reikalavimai ir gali būti draudžiamos skirtingos medžiagos. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje draudžiama kosmetikoje naudoti apie 1000 medžiagų arba jų naudojimas ribojamas, o JAV tik kelios dešimtys!
Kodėl visų šių kenksmingų medžiagų neuždrausta naudoti įstatymu? Todėl, kad mums sakoma, jog tik įtarimų per maža. Norėdami paskelbti medžiagą esant kenksmingą ir uždrausti ją naudoti kosmetikoje mokslininkai turi skirti jos tyrimams nors dvidešimt metų. Kas finansuos tokius tyrimus?! Todėl nenuostabu, kad žmonės nori naudoti kosmetiką, susidedančią iš gerai pažįstamų natūralių komponentų, žinomų ne vieną šimtmetį. Tačiau natūralūs komponentai daugiau kaip 20 kartų brangesni nei cheminiai ir sintetiniai. Be to, technologiškai kur kas sunkiau išgauti reikaling ą konsistenciją, pasiekti pakankamai ilgą tinkamumo laiką, patrauklią spalvą ir pan. Todėl tik 3–6 proc. didžiulės kosmetikos rinkos tikrai natūrali kosmetika, pagaminta iš augalinių aliejų, vaško, ekstraktų, eterinių aliejų, juos pasterizavus ar pridėjus maistinių priedų be sintetinių dažomųjų ir kvapiųjų medžiagų ir cheminių bakterinių priedų.
Beveik visi kiti produktai, siekiant prisitaikyti prie mados ir paklausos, gaminami taip, kad atrodytų natūraliai. „Natūrali“ kosmetika nebūtinai saugi ar iš tikrųjų natūrali! Dažnai gaminiuose, reklamuojamuose kaip „natūralus“, „pagamintas iš žolelių“, „organinės kilmės“, tėra tik keletas gamtinių komponentų, kurių kiekis nublanksta, palyginus su produkte esančių sintetinėmis medžiagomis.
Į „natūralaus“ produkto sudėtį įtraukdamas nors vieną natūralią veikliąją medžiagą gamintojas jau gali žymėti, kad jo parduodama kosmetika natūrali. Tad vartotojas turi būti itin atidus.
Norint atskirti iš tikrųjų natūralią kosmetiką nuo imitacijos reikia tirti kosmetikos priemonės sudėtį, rinktis žinomos firmos, gaminančios tik visiškai natūralią kosmetiką, produkciją arba sertifikuotą kosmetiką, kurios natūralumą ir ženklo atitiktį tvirtina specialūs nepriklausomų organizacijų ekspertai.
Kaip išsirinkti
Kremai
Pirmiausia reikėtų žinoti, kad visos kosmetikos sudedamųjų dalių koncentracijos vardijamos mažėjimo tvarka. Tad galime patyrinėti savo kasdien naudojamas kosmetikos priemones atkreipdamos dėmesį, kelinta nuo pradžios yra pavojinga sudėtinė dalis.
Pagal kainą apie produkto sudėtį spręsti sunku. Galima tikėtis, kad žinomų kosmetikos gamintojų naudojamos technologijos yra pažangesnės, o sudedamosios dalys – brangesnės. Tačiau konservantai naudojami tie patys, kaip ir pigios kosmetikos gamintojų. Maždaug 80 proc. gamintojų vartoja parabenus. Alergiškiems žmonėms užtepus kremo su parabenais ant jau pažeistos odos gali kilti stipri alerginė reakcija, tačiau teigti, kad vien tik parabenai yra kenksmingi, yra netikslu – yra apie 15 tūkst. kitų sintetinių medžiagų. Be propilenglikolio, DEA, TEA ir kitų cheminių medžiagų kremai taip l engvai neįsigertų į odą. Nereikėtų vengti kurios nors vienos medžiagos, reikia vertinti visumą.
Kremuose labiausiai vengtinas mineralinis aliejus, Petrolatum ir Paraffinum Liquidum. Jie užklijuoja odą ir neleidžia jai kvėpuoti, todėl atsiranda inkštirų, odos uždegimų. Vengtinos ir kvapiosios medžiagos, jei etiketėje nenurodyta, kad jos yra augalinės kilmės.
Kremas nuo saulės gali būti dviejų rūšių: su cheminiu UV spindulių filtru, kai tam tikros medžiagos prasiskverbia į odą ir apsaugo ją chemiškai, ir kremas, kuris iš išorės odą padengia specialiu sluoksniu, apsaugančiu nuo nudegimų. Pastarasis yra saugesnis. Jo sudėtyje yra titano dioksido arba cinko oksido. Šios sudėtinės dalys negali sukelti alergijos, nes jos atspindi saulės spindulius, o ne juos sugeria.
Kosmetiniams tikslams labai tinka ir rekomenduojami nerafinuoti aliejai. Atsižvelgiant į tai, iš kokių medžiagų aliejus išspaustas, jis tinka jauninti, stangrinti odą, lyginti smulkias raukšleles kaklo, veido, vokų srityje, celiulito profilaktikai, normalizuoti odos ir prakaito liaukų darbą. Nerafinuoti aliejai stiprina plaukus, ramina ir drėkina įdegusią odą, gydo raiščių patempimus ir kt.
Šampūnai
Renkantis šampūnus svarbūs du pagrindiniai dalykai – deklaruojama šampūno paskirtis ir gaminio sudedamosios dalys.
Į šampūnų sudėtį, siekiant, kad geriau putotų, dedama sintetinių medžiagų – alkyl benzeno sulfonatų, vadinamųjų detergentų, pavyzdžiui, ammonium lauryl sulfate, sodium laureth jie gali sudirginti galvos odą. Sodium laureth sulfate randamas apie 90 proc. šampūnų. Šios cheminės medžiagos savybės vertinamos nevienodai: vieni mokslininkai teigia, kad ji visiškai saugi, kitų nuomone, ji gali sukelti ne šiaip alergiją, bet ir dermatitą, seborėją, plaukų plonėjimą ir net slinkimą. Jei šampūnas sudirgino odą, galv a pradėjo niežėti, geriau jo daugiau nebenaudoti. (Odos niežėjimą, egzemą, bėrimą sukeliantis konservantas metildibromo gliutaronitrilas šampūnuose naudoti uždraustas.)
Beje, šampūno kaina ne viską pasako apie jo kokybę. Kartais palyginti nebrangių šampūnų sudėtis yra tikrai gera, o pasitaiko, kad ir labai brangių šampūnų cheminė sudėtis neatitinka reikalavimų.
Dezodorantai
Apie dezodorantų žalą kalbėta ne kartą: jie gali sukelti odos alergijas, dėl jų, užsikimšus plauko folikulams, gali susiformuoti cistos. Lietuvos onkologai mano, kad parabenai, dezodorantuose naudojami kaip konservantas, gali sukelti vėžines ligas. Aliuminio druskos užkemša odos poras ir blokuoja prakaito liaukas. Tai taip pat gali sukelti uždegimą, limfmazgių tinimą, o reguliariai naudojant gali sutrikti prakaito liaukų veikla.
Pažastų oda itin jautri, todėl neteisingai naudojantis dezodorantais gali kilti problemų. Tarkime, jei dezodorantas purškiamas prieš tai nenusiprausus, ant nešvarios odos, jis užkemša prakaito liaukų latakėlius ir gali sukelti pūlingą odos uždegimą. Vartojant priemones nuo prakaitavimo taip pat reikėtų vengti saulės spindulių, mat kai kurie dezodorantai į juos chemiškai reaguoja, todėl pasideginus saulėje ant odos gali atsirasti ilgai nenykstančių pigmentinių dėmių.
Rinkdamosi dezodorantą būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kad dezodorantų-antiperspirantų sudėtyje nebūtų parabenų ir aliuminio druskų.
Geriausia rinktis pagamintą iš natūralių mineralinių druskų, nesukeliantį alergijos, odai netrukdantį natūraliai kvėpuoti dezodorantą.
Plaukų dažai
Renkantis plaukų dažus svarbu atkreipti dėmesį į ß-fenilendiaminą (PPD), amonio persulfatą. Šie alergenai gali sukelti kontaktinį dermatitą. Taigi jei esate alergiška, geriau naudokite augalinius dažus chna, trumpalaikes dažomąsias medžiagas arba ekologiškus plaukų dažus.
Nagų lakas
Renkantis nagų laką svarbu atkreipti dėmesį, ar jame nėra tozilamido (formaldehido dervos), ji pagerina lako ir nago sukibimą, suteikia blizgesį ir kietumą, bet yra stiprus alergenas.
Kiti patarimai
– Pirmiausia pagalvokite, ar jums tikrai reikia tiek kosmetikos priemonių, kiek naudojate.
– Nepirkite kosmetikos, jeigu nėra informacijos apie jos sudedamąsias dalis ar instrukcijos, kaip ją saugiai naudoti.
– Rinkitės prekes su ekologiškai švaraus produkto ženklu – jose mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.
– Rinkitės kosmetikos gaminius, kuriuose yra 10 ir mažiau sudėtinių dalių. Kuo mažesnė medžiagos koncentracija gaminyje, tuo mažesnė tikimybė, kad ji sukels alergiją.
– Naudokite miltelių pavidalo kosmetiką. Ji turi mažiau konservantų ir rečiau dirgina odą.
– Prieš pradėdami naudoti kosmetikos priemones išbandykite jas: tepkite mažais kiekiais ant vidinės rankos dalies. Jei kilo reakcija, reikia nustoti naudoti ją sukėlusias priemones.
– Venkite vandeniui atsparios kosmetikos. Valikliai, naudojami tokiai kosmetikai valyti, pašalina ir riebalinį sluoksnį, saugantį odą nuo sudirginimų.
– Keiskite kosmetikos priemones. Ilgą laiką naudojant tas pačias, padidėja tikimybė, kad tam tikram produktui ar medžiagai taps jautri.
– Nenaudokite senos kosmetikos. Ilgai stovėdama kosmetika pradeda gesti, užsiteršia.
– Atsargiai rinkitės kosmetikos spalvą. Naudokite juodą tušą ir akių pieštuką. Dermatologų nuomone, juodos spalvos priemonės alergizuoja mažiausiai.
- Naudokite bekvapius ar lengvai aromatizuotus muilus, kūno prausiklius, šampūnus ir kondicionierius.
Daiva Širkaitė
Žurnalas Tapati
Teisingai, negalima pamiršti paveldimumo...
Kai kurių aplinkos veiksnių galime išvengti 
Šiuo metu skalbiu su 
