Kaip prižiūrėti kambarinius augalus žiemą Kambarinių gėlių priežiūrą galima palyginti su vaikų auklėjimu — abiem atvejais reikia žinių ir patirties, bet svarbiausia — individualus požiūris. Šaltuoju metų laiku augalus pirmiausia reikia tinkamai laistyti. Be to, labai svarbu sukurti palankias žiemojimo sąlygas.
Lengva pasakyti — „sukurti palankias sąlygas“. Daugelis retų augalų, patekę į mūsų namus, patiria stresą. Žinoma, tai nereiškia, kad jų iš viso neverta auginti — atvirkščiai, kodėl gi nepaeksperimentavus?
Užjūrio gamtos stebuklai patenka pas mus iš įvairių pasaulio kampelių, kuriuose klimato sąlygos visiškai nepanašios į mūsų. Tad vieni augalai mėgsta vėsias, kiti — šiltas patalpas. Pirmieji gana neblogai auga esant 8-12 laipsnių šilumos, o kitiems reikia 18-22 laipsnių — jų „istorinėje gimtinėje“ tokia temperatūra vyrauja ištisus metus. Jeigu augalas atvežtas iš tropikų, jo žydėjimui saulės šviesa nėra itin svarbi. Tačiau oro temperatūra ir drėgmė šiuo atveju vaidina pagrindinį vaidmenį.
Kambariniai augalai, nuo seno auginami Lietuvoje, priklauso vidutinio klimato augalų grupei. Žiemą pageidautina juos laikyti 15-18 laipsnių temperatūroje. Tokiomis sąlygomis gerai auga fikusai, kinrožės, paparčiai, begonijos. Kai kuriems augalams (fuksija, pelargonija, ciklamenas, gebenė, oleandras, katilėliai, kalėdinis kaktusas, alavijas) žiemą reikia vėsos — ne didesnės nei 14 laipsnių temperatūros, o geriausia — nuo +6 iki +8.
Svarbi temperatūra
Kodėl tie patys augalai skirtingai auga miesto ir kaimo sąlygomis? Reikalas tas, kad namuose, apšildomuose krosnimi, vėsiausia vieta yra palangė. Ji ir yra idealiausia vieta gėlėms, kurios mėgsta vėsą. Miesto butuose būtent po palangėmis įmontuoti radiatoriai, tad jei butas apšildomas normaliai, gėlėms ant palangių yra per karšta. Tačiau jeigu jie, būdami ant palangių, puikiai auga — vadinasi, tai šilumą mėgstantys „užsieniečiai“. Augalus, mėgstančius vėsą, reikia laikyti kuo toliau nuo šilumos šaltinio ir kuo mažiau laistyti.
Tropiniams augalams reikia drėgnesnio oro, todėl jiems geriau padaryti specialias uždaras vitrinas, panašias į mažus šiltnamiukus, kuriuose galima reguliuoti oro temperatūrą (jei reikia — pašildyti) ir drėgmę (tam naudojamas specialus purkštukas). Jeigu reikia, vitrinose galima įmontuoti ir dienos šviesos lempų. Tad prieš įsigydami „užjūrio stebuklą“, būtinai pasiteiraukite pardavėjo, kokių jam reikia sąlygų žiemoti. Ar sugebėsite jas sukurti? Jeigu ne — neverta rizikuoti. Geriau turėti gražų chlorofitą apskurusią orchidėją.
Laistysiu pati
Rodos, taip lengva — kasdien į gėlių vazonus įpilti po pusę stiklinės vandens. Arba dar geriau — kas antrą dieną po stiklinę. Tačiau, kaip rodo praktika, taip augalus galima numarinti. Laistymas — tai tikras mokslas. Be to, dar ir menas. Kaip dažnai reikia laistyti augalą, priklauso nuo jo rūšies, amžiaus, žemės mišinio ir net nuo to, kokiame vazone auga jūsų gėlė.
Plastmasiniai vazonai drėgmę išlaiko ilgiau nei moliniai — vadinasi, augalus, augančius plastmasiniuose vazonuose, laistyti reikia rečiau. Kai drėgmės būna per daug, apatiniai lapai ima gelsti, suktis ir kristi, o žiedai dažnai supūna. Jeigu žemė perdžiūvusi, požymiai beveik tokie pat: lapai vysta arba visai neauga, o žiedai greitai suglemba. Tokiu atveju rekomenduojama vazoną į kibirą su vandeniu pastatyti taip, kad vanduo jį apsemtų. Palikite vazoną kibire tol, kol nustos kilti oro burbuliukai, o po to žemę vazone išpurenkite.
Jeigu gėles laistysite kasdien po truputį, šaknys, esančios apatinėje vazono dalyje, vis tiek negaus vandens. Verčiau vienu kartu laistykite labai gausiai, o po kurio laiko išpilkite vandens perteklių iš lėkštelės. Storalapius augalus (pavyzdžiui, alijošių ar kalankę), geriausia laistyti praėjus dviem trims dienoms po to, kai žemė išdžiūsta — kad nepradėtų pūti apatiniai lapai. Kaktusus žiemą reikia laistyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį (tai daryti rekomenduojama rytais).
Koks vanduo?
Kambariniams augalams geriausias 2-3 dienas pastovėjęs ir įšilęs iki 20-30 laipsnių vanduo. Kietą vandentiekio vandenį galima suminkštinti virinant arba įpylus specialių minkštiklių. Tai daryti būtina, nes kalcio ir magnio druskų perteklius kenkia augalui. Idealus variantas — šiltas vanduo, be to, labai naudingas mineralinis — jame daug bioaktyvių medžiagų, o jame esanti angliarūgštė tirpdo kalkes. Ypač gerai mineralinis vanduo veikia tropines gėles, kurios mėgsta rūgščią žemę. Jeigu ant vazono kraštų pastebėjote kalkių nuosėdų, palaistykite gėlę mineraliniu vandeniu.
Ar žinote, kad atvėsusiu vandeniu, kuriame virė bulvės (bet be druskos!), labai naudinga laistyti kambarinius augalus? Bulvių nuovire yra krakmolo, kuris aktyvina mikroorganizmus ir mikroelementus, o jie praturtina žemę.
Neišmeskite kavos tirščių — jie pravers ne tik kaip trąša. Kavos tirščiuose esantis kalis padidina augalo atsparumą, o nedidelis cukraus kiekis aktyvina mikroorganizmus, esančius žemėje.
Iš seno žinoma dar viena trąšų rūšis. Tai vanduo, kuriame kelias dienas buvo mirkomi kiaušinių lukštai. Kartkartėmis kambarinius augalus galima palaistyti aspirino tirpalu (1 tabletė 1 litrui vandens). Salicilo rūgštis aktyvina apsaugines augalo savybes ir stiprina jų imuninę sistemą.
Tręšti augalus, beje, ne visuomet naudinga — žiemą pakanka apsiriboti jau minėtais laistymo būdais. Tręšti žiemą reikia tik tuo laiku žydinčius augalus — azalijas, begonijas. Jokiu būdu trąšomis negalima nusilpusių, ligotų augalų — jie gali žūti.
Added (2008.11.28, 08:30:21)
---------------------------------------------
Tiesa, ne reklama, bet gal kam nors įdomu, šiuo metu savo puslapyje http://floristika-dekoravimas.blogspot.com/, vystau temą apie Kalėdines gėles, jų priežiūrą. Aš jau ir darbe, ir namie gyvenu kalėdinėmis nuotaikomis 
Jurgute ačiū tau 
, bet nemoku, todėl baltai užpavydėjau 
Tik berods, kai prieš metus gavau dovanų žydinčia - jie ryškesni buvo 
O šeip dar norėčiau ir kitokių spalvų 
nes sakoma, kad vogti plenciukai gerai auga 
