Gripas – tai ūmi virusinė liga, kuriai būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, didelis bendras silpnumas, intensyvūs galvos ir raumenų skausmai, skausmingi akių obuolių judesiai, gerklės perštėjimas, sausas kosulys, neretai trunkantis net kelias savaites. Užsikrėtimo būdai
Užsikrečiama oro- lašeliniu keliu. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 1-3 paras. Ligoniai išskiria virusą 24 valandas prieš išryškėjant ligos simptomams ir apie 7 dienas susirgus (vaikams ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, šis periodas gali būti dar ilgesnis). Todėl sergančiuosius būtina izoliuoti, kad neužkrėstų kitų ir neišplatintų infekcijos. Kai šaltis ir susilpnėjusi saulės šviesa ima silpninti imunitetą, gripo virusas, tarkim, nusičiaudėjus vienam asmeniui, gali sklisti oru maždaug 60 km per valandą greičiu. Pakanka prisigrūdusiame autobuse vieno sergančio keleivio ir visi kiti bus užkrėsti šiuo virusu per keliasdešimt minučių. Kuo didesnė viruso koncentracija aplinkoje, tuo liga greičiau plinta. Esant gripo protrūkiams gausiausiai serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Vėliau liga išplinta tarp suaugusiųjų. Dažniausiai epidemijos kyla žiemos metu ir trunka nuo 2 iki 8 savaičių.
Gripo požymiai
Liga prasideda ūmiai, temperatūra pakyla iki 39- 40°C, skauda galvą, ypač kaktos sritį, akių obuolius, visą kūną. Po 2-3 ligos dienų atsiranda kataro požymiai. Matoma paraudusi, kartais su kraujosruvom nosiaryklės ir minkštojo gomurio gleivinė, ryškėja tracheito, bronchito klinika.
Simptomų dažnis:
- kosulys – 68 proc.,
- karščiavimas - 64 proc.,
- gerklės skausmai – 57 proc.,
- sloga - 63 proc.,
- bendras negalavimas – 51 proc.,
- galvos skausmai – 56 proc.
Gripo komplikacijos pavojingos
Gripas dažnai sukelia komplikacijas - bakterines infekcijas: plaučių, vidurinės ausies uždegimus, pūlingą sinusitą. Rečiau: širdies raumens, galvos smegenų ir jų dangalų bei inkstų uždegimus bei kitas komplikacijas. Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, nuo jo dažniausiai ir mirštama. Kasmet prireikia hospitalizuoti apie vieną proc. pacientų. Hospitalizuotų pacientų, sirgusių gripu, mirštamumas:
- 3 iš 100 tūkst. jaunesnių kaip 5 metų amžiaus vaikų;
- 116,9 iš 100 tūkst. vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių.
Lietuvoje nuo gripo sukeltų komplikacijų kasmet miršta 1-4 žmonės.
Patarimai , kaip elgtis gripo epidemijos metu
Siekiant sumažinti tikimybę užsikrėsti gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gyventojams rekomenduojama:
● Vengti masinių susibūrimo vietų (nusipirkti būtinų maisto produktų ilgesniam laikotarpiui ir be reikalo nevaikščioti į kitas aptarnavimo įstaigas, kur galimas kontaktas su viruso nešiotojais);
● Neperšalti, pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą, daugiau būti gryname ore bei valgyti daugiau vaisių, daržovių;
● Gerai bei dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas (ypač jei jose gyvena ir dirba daug žmonių);
● Naudoti nespecifines priemones – kontrastingą dušą, česnaką, medų, imuninę sistemą stiprinančias vaistažoles ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo gripo viruso atakų, jos tik stiprina imunitetą;
● Kosint ar čiaudint būtinai naudoti vienkartines nosines;
● Darbuotojams, kurie dėl darbo pobūdžio (prekybos, mokymo ugdymo, medicinos įstaigų ir kt. aptarnavimo veiklų darbuotojai) gali platinti virusą ar juo užsikrėsti patys, ryšėti vienkartines kaukes;
● Neleisti negaluojančių vaikų į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių savo draugų;
● Pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, sergantįjį kuo skubiau izoliuoti (namuose arba stacionare) nuo sveikųjų.
Jau susirgus rekomenduojama:
● Kreiptis į gydymo įstaigą, kurią esate pasirinkę, kad gydytojas paskirtų tinkamą gydymą;
● Slaugant ligonį namuose, ryšėti vienkartines kaukes ligoniui bei sveikajam;
● Naudoti daug skysčių, nes su organizmo išskyromis (prakaitu, šlapimu ir kt.) greičiau pasišalina virusas;
●Vykdyti asmens higienos reikalavimus (dažnai plauti rankas, ypač slaugant ligonį).
Skiepytis gripo epidemijos metu nepatariama.