Viskas labai nesudėtinga. Pirmiausia, iš gamyklos ketaus dirbinys ateina suteptas kažkokiu drėgmei atspariu tepalu. Amerikoje - dažniausiai kažkuo panašiu į parafiną, kitur tai gali būti mašininė alyva ar pan. Jo reikia atsikratyti. Galimi keli būdai - nudeginti ant stiprios ugnies, kad sluoksnis nueitų ( bus daug dūmų, tai geriau atlikti lauke ant ugnies ar dujinio degiklio ), ir likučius nušveisti su rupia druska, arba po karštu, kone verdančiu vandeniu, su kietu šepečiu, stipria chemine priemone. Nušveičiame viską, kad to sluoksnio nebeliktų, būtų tik pilkšvas metalas.

Tuomet indą sutepame plonu aliejaus sluoksniu. Aliejus turi būti atsparus karščiui, tarkim, žemės riešutų ar rapsų. Sutepame viską - vidų, išorę, rankeną, žodžiu visur. Jeigu yra metalinis dangtis - jį taip pat. Dedame "aukštyn kojom" į orkaitę, po apačia padedame skardą, kad sugaudytų varvančius aliejaus lašus, jeigu tokių būtų. Sutepti reikia plonai, ne taip, kad varvėtų, o tik kad pasidengtų blizgančiu sluoksneliu. Kepame, 180C, apie valandą. Bus pradžioje dūmų, patartina tai daryti, kuomet galima praverti langą. Po tokios procedūros aliejaus sluoksnelis sukietės ir taps apsaugine danga, prie kurios maistas nebelips ne prasčiau, nei prie teflono, plius jis bus apsauga nuo drėgmės. Reikalui esant, "kepinimo" procedūrą kartojame du-tris kartus, kuo daugiau - tuo geriau. Po procedūros keptuvės spalva iš balkšvos metalinės pasidaro tamsiai ruda, karamelinė, o su laiku ir naudojimu virsta juoda.

Keptuvės priežiūra. Visų pirma, jos neplauna. Tai gali pasirodyti labai keista ir nehigieniška, bet taip yra: kuomet maistas iškepa, jį išimame, keptuvę po karštu vandeniu iššveičiame šepečiu, nusausiname ir įkaitiname ant ugnies, kad paskutiniai vandens lašeliai nugaruotų. Galima dar šiltą keptuvę sluoksneliu aliejaus sutepti po to, blogiau nuo to nebus, nors nebūtina; aš taip sutepu rečiau naudojamus indus. Jeigu kas pridega, galima iššveisti rupia druska. Jeigu labai norisi, galima keptuvę išplauti su silpna indų plovimo priemone, bet jokiu būdu nemirkyti ir išplovus iš karto nusausinti. O jeigu visgi taip nutinka, kad sluoksnelis nusitrina - tuomet pakartojame "prikepinimo" procedūrą.

Kuo dažniau keptuvė bus naudojama, tuo apsauginis sluoksnelis storės, keptuvė vis juoduos, o kepimo paviršius vis gerės. Pačioje pradžioje, kai sluoksnelis dar šviežias, nepatartina keptuvėje troškinti rūgščių maisto produktų, kaipo raugintų kopūstų ar pomidorų, tačiau po keliolikos panaudojimo kartų - prašom, galima ką tik nori. Tačiau pagamintų maisto produktų keptuvėje geriau nelaikyti, geriau iškarto ištraukti, kai pagaminta, ir keptuvę išvalyti ir padėti. Arba pateikti maistą prie stalo kartu su visa keptuve ( ant padėkliuko žinoma ). Tuomet maistas žymiai ilgiau neataušta, mes taip kartais rytais kiaušinienę valgome.

Teisingai rūpinantis ketaus keptuvės ir puodai amžini, juos galėsite perduoti dar ir savo anūkams. O įpratus nesinori net žiūrėti į aliumines teflonu padengtas keptuves, kurios nuo stipresnės ugnies išsilanksto, sluoksnelis stipriau pabraukus susibraižo, o užmetus didesnį gabalą mėsos - kone momentaliai atvėsta ir turi įkaisti iš naujo.