Amerikiečių bei vakarų Europos vaikai, verkia žymiai dažniau ir ilgiau, nes tai susiję su mamos reakcija į vaiko verksmą. Antropologas Meredit Smoll iš Kornelio universiteto sako:"Vakaruose mama į vaiko verksmą atsiliepia vidutiniškai po vienos minutės. Įprastai, paėmusi ant rankų jį nuramina.
Vaikai, gimę ten kur dar yra likusi pirmykštė medžiotojų bei rinkėjų civilizacija (pvz.Botsvanoje), verkia taip pat dažnai, bet pagal
visą verkimo laiką - dvigubai trumpiau. Afrikietės mamos į vaiko verksmą atsiliepia per 10s. Ir pabrėžtina tai, kad vaiką priglaudžia prie krūties: ten vaikus žindo keturis kartus per valandą. Beje, be jokio grafiko, kaip
tai primityviai beatrodytų mūsų mamoms pripratusioms prie tam tikro režimo.
Dabar, visame pasaulyje, požiūris į vaiko verksmą keičiasi. Jau suprantame, kad verkimu naujagimis reikalauja sau dėmesio.

Ar naudinga naujagimiui verkti?

Daugelis šiuolaikinių jaunų tėvų galvoja, kad senoji patarlė teigianti "ką vaikas bedarytų -, kad tik neverktų, pateisina visas priemones, kad tik jiems vaikas netrukdytų daryti savo darbų. Tačiau šioje patarlėje yra visai kita mintis.
Patyrę tėvai nori patarti jauniems - vaikas iš viso neturi verkti. Buvo manoma, kad naujagimiui yra kenksminga verkti, nes tai gadina jo charakterį, bei trukdo jo normaliam vystymuisi. Ši nuomonė visiškai teisinga - pastoviai gali verkti tik sergantis ar tėvų neprižiūrimas vaikas. Teiginys, kad verkiant vystosi plaučiai, yra tik tų tėvų pasiteisinimas, kurie nelabai ir nori tinkamai prižiūrėti vaiką. Sveikas prižiūrimas vaikas nepradės verkti be priežasties. Jei vaikas pravirko, reiškia jį kažkas neramina, tad reikia nustatyti bei pašalinti verkimo priežastį.

Naujagimio verkimo priežastys:

1. Fizinio kontakto būtinybė.
2. Noras žįsti, alkio numalšinimas bei čiulpimo refleksas.
3. Prašymas, kad būtų pasuptas.
4. Noras užmigti, nuovargio jausmas bei bendras diskomfortas.
5. Būtinybė šlapintis ar tuštintis.
6. Alkio jausmas.
7. Vaiko negalavimai:(padidintas vidinis spaudimas, nervų sistemos sutrikimai, padidintas budrumas, paaukštintas tonusas, gipotonusas, vystymosi patologija, prisitaikymo periodo fiziologinis reiškinys, infekcinio arba peršalimo uždegimo pradžia, odos uždegimas).
8. Padidintas odos jautrumas.
9. Pavojus arba išgąstis, baimė dėl savęs bei nepakankamas kontaktas su mama ar aplinkiniais.
10. Streso pasekmės gimstant, įsčių periodo prisiminimai.
11. Reakcija į geomagnetinius ar atmosferos reiškinius, mėnulio fazę.

Tėveliams reikėtų žinoti, kad naujagimio verksmas bei nerimas, visada susiję su kokia tai rimta priežastimi, kurią reikia kuo greičiau išsiaiškinti. Naujagimiams, kuriems yra sudarytos sąlygos kuo lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, labai mažai verkia. Daugelis tėvų baiminasi, kad reaguodami į kiekvieną naujagimio norą bei jo patenkinimą, jie gali išlepinti vaiką. Bijoti neverta, nes iki vienerių metų, mažylio išlepinti neįmanoma. Tokio amžiaus vaikui taip sukuriamas pasitikėjimas aplinka.

Kokie būna verksmai?

Pagal vaiko verksmą, patyrusi mama gali nustatyti jo priežastį. Alkano vaiko verksmas skiriasi nuo verkiančio iš skausmo ar nepatogumo. Jei mama atidi vaikui, tai palaipsniui išmoks nustatyti verksmo priežastį. Ar tai alkano vaiko verksmas, kvietimas, nepatogumas ar skausmas bei noras užmigti.

Pažvelkime į charakteringiausius verksmo požymius.

Kviečiantis verksmas. Naujagimis rėkia 5-6 s., palaukęs nuo 20 iki 30 s.,vėl iš naujo paverkia apie 10 s., ir vėl nurimsta 20-30 s. Šis ciklas kartojasi keletą kartų, kol palaipsniui perauga į ištisinį verkimą.

Alkano naujagimio verksmas prasideda nuo kviečiančiojo verksmo. Mamai priėjus ir paėmus ant rankų, bet nepasiūlius krūties, verksmas perauga į piktą rėkimą, bei ieškojimą galvos judesiais. Tačiau ir tada negavęs, pradeda springdamas isteriškai verkti.

Sergančio vaiko verksme jaučiamas nerimas, kartkartėmis pereinantis į skausmingus proveržius.

Besituštinančio vaiko verksmas panašus į verkšlenimą, kartais peraugantį į rėkimą prieš šlapinimąsi, jei mama vistiek nesupranta verksmo priežasties.

Norinčio miego verksmas gan tolygus, vaikas vis dažniau užsimerkia bei vos girdimai verkšlena.

Taipogi, naujagimio verksme gali būti juntami ir įvairūs emociniai išgyvenimai: užgaulumas, skundimasis, pavojus, beviltiškumas ir t.t.

Tai reikėtų žinoti:

1. Jei mažylis pravirko, jį būtina paimti ant rankų ir pasiūlyti krūtį. O jei pravirksta belaikant, būtinai pasiūlykit krūtį ir pasupkit.

2. Jei vaikas nerimsta, nenori žįsti krūties, pasižiūrėkite ar kartais mažylis nepasituštino, pakeiskite vystyklus bei vėl pabandykit pasupti ar užmigdyti.

3. Jei jus vistiek neramina vaiko elgesys, pažiūrėkit ar neveržia drabužiai, ar neužsilenkė ausytė, ar kartais neatsirado odos išbėrimai ar paraudo užpakaliukas. Patikrinkit jo miegojimo vietą ar vežimo padėtį jei į jį guldysite.

4. Ramindama vaiką, mama pati turi būti rami. Dažnai vaikai verkia jausdami mamos sudirgimą ar nerimą arba nepalankią situaciją namuose.
5. Jei vistiek nepavyksta vaiko nuraminti, išsikvieskite gydytoją ar psichologą-perinatalogą, nes galbūt naujagimio verksmo priežastis yra grubios vaiko priežiūros klaidos arba vaikas rimtai serga.

Belaukdami atvykstančio gydytojo, nepalikite vaiko likimo valiai. Dažnai priglauskite prie krūties, panešiokite ant rankų. Patikrinkite ar pasišlapino, ar nesudirgusi oda ... Šios jūsų pastangos bet kuriuo atvėju tik pagerins vaiko savijautą.