Kitas dalykas yra ekologija. Niekada nesakiau, kad perku ekologiškus produktus. Nereikia maišyti - jei produkte nėra konservantų, jis dar nesiskaito ekologiškas

http://www.visireceptai.lt/ingredientai/kalio_salietra.html

Taip, bet būten apie tai ir buvo pasakė mokslininkas - tai kur ta tikroji tiesa? Gal velnias nėra toks - baisus kokį jį paišo...

Glutamatas yra vienas iš 20 pagrindinių aminorūgščių, sudarančių baltymus. Taigi jis būtinas bet kuriam gyvam organizmui. Gauti su maistu jo nebūtina, nes lengvai susintetinamas (iš alfa-ketoglutarato (krebso ciklo tarpininkas) ar kitos a.r. - glutamino...).
Tap pat glutamatas veikia kaip neurotransmiteris smegenų sinapsėse. Palyginus neseniai buvo atrasti skonio receptoriai, reaguojantys į maiste esantį glutamatą ir sukeliantys skonį vadinamą umami (anksčiau niekas nežinojo, kas šį skonį sukelia). Jau vien faktas, kad evoliucijos eigoje išsivystė specifiniai receptoriai, fiksuojantys maiste glutamatą (ir pristatantys į smegenis žinutę - "skanu", rodo, kad glutamatas yra tikrai reikalingas ir negali būti "labai blogas".

Isterija dėl glutamato naudojimo kaip prieskonio, prasidėjo apie 1960 metus. Manau tai buvo susiję su rytietiško maisto restoranų plitimu JAV. kažkam nepatiko konkurencija, tad pradėjo propagandą. Kadangi papildomas glutamato naudojimas maiste ir atėjo iš rytų, buvo pasirinktas taikiniu. Buvo paskelbti keli (masiniai) apsinuodijimo atvejai kinų restoranuose, ir viskas pripiešta glutamatui. Natūralu, kad po to jo poveikis gyvūnams ir žmogams buvo pradėtas intensyviai tirti.Bet nei biologams-fiziologams, nei biochemikams nepavyko užfiksuoti jokių sveikatą sutrikdančių glutamato efektų. O tie "masiniai" apsinuodijimo atvejai pasirodė nė kiek nedažnesni už įprastus apsinuodijimus valgant neįprastą egzotišką maistą.

Vienas "mokslininkas" paskelbė straipsnį, kur aprašė eksperimentą, kaip žiurkes užšėrė glutamato turinčiu maistu, ir jos pasidarė labai ėdrios, apaugo riebalais ir pan. Tačiau niekam kitam tokių rezultatų gauti nepavyko. Kažkokia tai žala būdavo padaroma naudojant labai dideles glutamato koncentracijas ką tik gimusiems peliukams, kas siejama su jo poveikiu smegenyse. Bet suaugusiuose gyvūnuose dėl smegenų barjero, jau nebūdavo jokio efekto.

Žmogams valgant didelius kiekius glutamato irgi nepastebėta jokio poveikio. (Dar vienas faktas, kad glutamato skonis yra pats glutamato vartojimą stabdantis veiksnys. Čia kaip ir druska - negali jos suvalgyti labai daug. Tiesiog ji "nebelįs" ir viskas.
Šių laikų glutamato isterija ko gero susijusi su greito maisto išplitimu. Prie visų blogybių, kurios ateina su juo, prikabinamas ir glutamatas. Šiek tiek tiesos tame visgi yra. Glutamatas pagerina maisto skonį. Net ir labai prasto. Taigi valgai šlamštą ir vistiek yra skanu. Sveikatos, savaime suprantama, tai neprideda. Tačiau pats glutamatas čia nė prie ko.

Pavadinimas kilęs iš japoniško žodžio, kuris į lietuvių kalbą neišverčiamas, kadangi lietuvių kalboje (kaip ir kitose europiečių kalbose) nėra atitinkamų žodžių. Europiečių virtuvėje nėra medžiagų, kurios turėtų aiškų umaminį skonį. Todėl anksčiau buvo aptikti tik keturi pagrindiniai skoniai – rūgštus, kartus, saldus, sūrus – ir jų receptoriai (tiesa, kartumo receptoriai iki šiol neatrasti). Tuo tarpu Tolimųjų Rytų (kinų, japonų) virtuvėje nuo seno naudojami patiekalai, turintys umaminį skonį. Japonų mokslininkas Kikunae Ikeda 1908 metais aprašė umaminį skonį ir nustatė, kad šį skonį suteikia glutamo rūgštis (E620) ir jos druskos (pvz., natrio glutamatas). Šių junginių daug turi kai kurie sūriai, mėsos, sojų padažai, grybai ir kiti baltymingi produktai.

E620 - skonio stipriklis. Glutamo rūgštis - tai viena iš 20 aminorūgščių. Žmogaus organizmas pats sintetina glutamo rūgštį ir naudoja ją baltymų gamybai, taip pat kaip neurotransmiterį (perduodant nervinį impulsą). Glutamo rūgštis randama natūraliai daugelyje maisto produktų - baltymų sudėtyje. Tačiau minėtas skonio stiprinimo savybes turi tik laisvi glutamatai (glutamo rūgšties druskos vadinamos glutamatais). Pramoniniu būdu (bakterijų fermentacija) pagaminta glutamo rūgštis (natūraliosios glutamo rūgšties izomeras) bei jos druskos veikia kaip neurotoksinai dėl to, kad organizmas "nemoka" jų dozuoti.

Maisto priedo šalutinis poveikis:

Neurotoksinis: gali sukelti smegenų auglius, paryškinti migreną, depresiją, bei kitas nervų sistemos ligas, mąstymo sutrikimus, išprovokuoti Alzheimerio, Parkinsono ligą. Taip pat alergijas, bronhinę astmą, hormonų disbalansą.

Pvz. akivaizdus pvz. vakar dienos - tik ne apie maistą - skambina man mama ir sako, matei kas atsitinka lėliukams, kai juos skiepija? Gal ir Jūsų todėl tiek verkia, nervinga? Man po tokių pamąstymų visiškai dingo nuotaika - štai jums ir TV įtaka - žmonės net nemąsto, kas bus jei neskiepysim, o mes ką visi be skiepų užaugom, nors vienam kas nors negerai? Įsivaizduojat, kiek žmonių tiki tais visais paistalais?

O jei klystat jūs?

Apie skiepus aš dar mažai info žinau, todėl kategoriškai nieko negaliu pasakyti. Tik, žinau, kad pvz.: hepatitu b užsikrėsti ir numirti yra labai daug kartų mažesnė, nei numirti nuo šio skiepo. Kaip su kitais skiepais dar nežinau. Be to, nieks ir nesako, kad reikia atsisakyti visų skiepų, tiesiog reikia labiau pasidomėti ar to ir kito skiepo tikrai labai reikia ir dar negalima "sukišti" visų skiepų vienu metu.

O kur kontreceptinių tablečių poveikis - kodėl nekalbama apie tai kas bus, kai "išlys visi fintai"...jas vartojant... Pažiūrėjus reklamą tai tik rykit tabletes...