* Sausą, dirginantį kosulį, gerklės peršėjimą palengvina purškiamieji vaistai, čiulpiamosios pastilės su eukalipto, mentolo eteriniais aliejais: jie ne tik šiek tiek atšaldo ir malšina skausmą, bet ir skatina seilių išsiskyrimą, drėkina ryklę.

* Vaiką kuo daugiau girdykite (ne per prievartą, kantriai, po truputį, jei jis nenori gerti) šiltais skysčiais – atsikosėjimą skatinančiomis vaistažolių (liepžiedžių, čiobrelių, šalavijo) arbatomis, duokite gebenės lapų sirupo ar ekstrakto: kosulys greičiau taps drėgnas, bus lengviau atsikosėti.

* Jei vaikas daug kosti naktį, tai jam trukdo miegoti. Pakelkite lovos galvūgalį, padėkite aukštesnę pagalvę – kosulys sumažės.

* Vaiko krūtinę, padus, nugarą, plaštakos tarpupirštį tarp nykščio ir smiliaus galima patrinkite eterinių aliejų balzamu, kurio gaunama vaistinėje.

* Jei vaikas paaugęs ir nebijo karščio, prieš gulant miegoti galima pamirkyti jo kojas karštame (maždaug 45C temperatūros) vandenyje apie 10–15 minučių. Paskui jas reikia gerai nušluostyti, patrinti padus minėtu balzamu ir apmauti nakčiai vilnonėmis kojinėmis. Dažnai pakanka vienos – dviejų tokių procedūrų, kad kosulys suminkštėtų, taptų retesnis. Nekaitinkite kojų, kai vaikas karščiuoja ar jo būklė nepagerėjo per 2 dienas.

* Jei vaikas kosti drėgnai, skatinkite jį dažniau kosėti. Kūdikį galima stengtis prajuokinti (tuo pačiu ir sukelti kosulį) kutenant, žaidžiant, kartais padeda švelnus liežuvio šaknies padirginimas (pirštu, šaukšteliu), sukeliant vėmimo refleksą (tai reikėtų daryti atsargiai, kad nepradėtų vemti) – vaikas žiauktelės ir tuo pat metu pakosės. Vyresnis vaikas gali pakosėti paprašytas. Parodykite jam, kaip giliai įkvėpti pilnus plaučius oro ir tuomet kosėti – gausiai įkvėptas oras išstums iš kvėpavimo takų susikaupusį sekretą.

* Venkite duoti mažam vaikui, ypač kūdikiui, kosulį slopinančių vaistų – paprastai mažų vaikų kvėpavimo takuose susidaro daug sekreto, kuriam pasišalinti padeda kosulys. Nuslopinus kosulį, skrepliai kaupsis plaučiuose, todėl vaikas gali dar sunkiau susirgti.

* Jei vaikas vakare, ar naktį ima kosėti į lojimą panašiu kosuliu, patartina paleisti vonioje šilto vandens srovę, kad garuotų, ir pabūti su vaiku garų sklidiname vonios kambaryje apie 20 minučių. Drėgni garai palengvins kvėpavimą. Taip pat padeda žemesnė temperatūra – išneškite susuptą vaiką į balkoną, lauką, kosulys turėtų aprimti. Svarbu nukreipti vaiko dėmesį, nuraminti jį: galima jam paskaityti ar pavartyti knygą, padainuoti.

* Jei kelias dienas kosėjęs vaikas ima karščiuoti, gali būti prasidėjusi bakterinė infekcija, todėl reikia kreiptis į gydytoją – Jūsų vaikui gali prireikti antibiotikų.

* Jei vaikas sunkiai, dažnai triukšmingai kvėpuoja (atsiranda stridoras ar obstrukcija), pamėlsta lūpos, liežuvis, veidas, pakyla aukšta temperatūra (>39 C), vaikas tampa labai irzlus, arba vangus, būtina kuo greičiau kviesti gydytoją.

* Jei kosulys nelengvėja 1,5–2 savaites, pasitarkite su gydytoju, galbūt reikalinga specialisto konsultacija.

* Jei vaikui nustatyta bronchų astma, pradėjęs kosėti jis turėtų vartoti kvėpavimo takus plečiančių vaistų. Dėl astmos ilgai kosėjantis vaikas gydomas įkvepiamais vaistais nuo uždegimo, leukotrienų antagonistų tabletėmis. Šios tabletės taip pat efektyvios gydant kosulį, atsirandantį dėl fizinio krūvio.

* Alerginės slogos sukeltas kosulys gydomas antihistamininiais vaistais, lašais ar purškalais į nosį.

* Dėl kosulio tiko vaiko gydytojas gali siųsti konsultuotis su psichologu (gali būti taikoma psichoterapija, elgesio terapija), neurologu (patars, kokias mikstūras, lašus ar tabletes vartoti), dėl gastroezofaginio refliukso – su gastroenterologu (paskirs skrandžio rūgštingumą mažinančių, virškinamojo trakto motoriką veikiančių vaistų, patars, kaip tinkamai maitintis).