Grįžta vyras po darbo vieną vakarą, o namie - visiškas chaosas, kaip po žemes drebejimo. Trys jo vaikai grūdasi kieme, vis dar su pižamomis, žaidžia purvyne, aplink išmėtytos tuščios maisto dežutes, kieme visur mėtosi tušti pakeliai ir kitokios šiukšlės. Žmonos automobilio durelės atdaros, kaip ir paradinės namų durys, šuns niekur nesimato. Įžengęs pro duris pamato dar didesnę betvarkę. Šviestuvas sudaužytas ir pusiau nutrauktas. Svetainėje visu garsu eina televizorius, įjungtas multikų kanalas, visuose kambariuose primėtyta žaislų ir įvairių drabužių. Įbėga į virtuvę - kriauklė pilna nešvarių indų, teka vanduo, pusryčių maistas išdrabstytas ant spintelių, šaldytuvo durys plačiai atvertos, šuns maistas išpiltas ant grindų, po stalu voliojasi sudaužyta stiklinė, prie lauko durų supilta smėlio krūva. Pagautas nerimo per kelis laiptus užlekia į antrą aukštą, nežiurėdamas į žaislus, besimėtančius po kojom, išmėtytų drabužių kalnus, žvilgsniu neramiai ieškodamas žmonos. Gal kažkas atsitiko? Ar susirgo? Antrame aukšte jį pasitinka bėgančio vandens garsas, sklindantis iš vonios. Įlekia vidun - visur išmėtyti šlapi rankšluosčiai, muilas putotas ir purvinas, vonioje sumeti žaisliukai. Ant grindų vingiuoja kilometrai tualetinio popieraus, veidrodis ir sienos išteplioti dantų pasta. Išlėkęs iš vonios, įpuola į miegamąjį ir net atsilošia - žmona kuo ramiausiai drybso lovoje, vis dar su naktiniais, ir skaito knygą.

Ji pakelia akis, švelniai nusišypso ir paklausia, kaip praejo jo diena? Vyras, negalėdamas ne žodžio pratarti, tik suvapa: "Kas čia šiandien atsitiko?" Ji vėl nusišypso ir sako: "Žinai, kiekvieną kartą, kaip pareini, namo, tu klausi, ka gi po galais aš veikiu per dienų dienas? " "Na taip" - įtariai atsako vyras. "Tai štai, šiandien aš tikrai nieko neveikiau".

Rojus. Adomas su Ieva nuobodžiauja sode. Pas juos nusileidžia Dievas
ir sako: „Vaikai mano, turiu jums dvi dovanas, tik reikia pasirinkti
kuriam atiteks kuri... Pirma dovana – sysioti atsistojus..." ....Adoma
iš karto pašoka, pradeda garsiai šaukti ir galvą į medžius daužyti,
kad jam labai reikalinga šita dovana, apie ją jis visą gyvenimą
svajojo ir t.t. Ieva jam nusileidžia ir dovana atitenka Adomui.
Jis visas laimingas pradeda šaukti, šokinėti, lakstyti po sodą
čiurkšdamas ant visko kas papuola pakeliui! Ant medžių, ant gėlių, ant
kiekvieno vabaliuko ar tiesiog ant takelio!
Ieva ir Dievas stovėjo vienas šalia kito ir žiūrėjo į šitą beprotybę..
Ir tada Ieva paklausė: „Dieve, o kokia gi antroji dovana??" ... Ir
atsakė Dievas: „Smegenys, Ieva... Smegenys...! Bet smegenis, Ieva,
teks taip pat Adomui atiduoti, nes kitaip jis čia viską apmyš..."

Bendrauju dantis sukandusi, jei tai reikalinga draugui, turiu galvoj verslo reikalus...paprastai kai esu viena nesivarginu bendrauti su tuo, kas man nemalonus. Jei man kartą pasako į akis viską - apie tai, kaip manęs nemėgsta ir pan...su tokiu žmogum net nesisveikinsiu. Man jis visiškas 0. Labai pavydžiu tiems, kurie gali su tokiais bendraut nepaisant visko. Aš to, deja, nemoku. Nesiperšu į draugiją žmonėms, kuriems nepatinku.

Sveika, tikimės, kad tau patiks pas mus...