• Kas yra žmogaus papilomos viruso infekcija?

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai lytiškai plintanti liga (LPL), kurią ŽPV. ŽPV – tai daugiau nei 100 virusų grupė, virš 30 šių virusų yra perduodami lytiniu keliu ir gali pažeisti vyrų ir moterų genitalines zonas (pavyzdžiui, varpos odą, vulvą, išangę, makšties sieneles, gimdos kaklelį ar tiesiąją žarną). Dauguma žmonių, užsikrėtusių ŽPV, dažniausiai nepajaučia jokių simptomų, infekcija praeina savaime.
Kai kurie ŽPV viruso genomai vadinami didelės rizikos viruso tipais. Šių tipų virusus parodo Pap testo rezultatai – jie būna nenormalūs Didelės rizikos virusai taip pat gali sukelti gimdos kaklelio, vulvos, makšties, išangės ar varpos vėžį. Kiti, vadinamieji, nedidelės rizikos viruso tipai gali sukelti švelnius Pap testo rezultatų pakitimus ar genitalijų karpų atsiradimą. Genitalijų karpos yra pavieniai arba daugybiniai dariniai ar guzeliai, atsirandantys genitalijų srityje. Genitalijų karpos kartais gali būti kalafioro formos.

• Ar žmogaus papilomos virusas yra dažnas?

Maždaug 20 milijonų žmonių yra nuolat užsikrėtę žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Mažiausiai 50 proc. seksualiai aktyvių vyrų ir moterų kažkuriuo savo gyvenimo momentu suserga genitalijų ŽPV infekcija. Mažiausiai 80 proc. moterų iki 50 metų bus sirgusios genitalijų ŽPV infekcija.

• Kaip užsikrečiama žmogaus papilomos virusu?

Žmogaus papilomos virusu (ŽPV), ypatingai tais jo tipais, kurie sukelia genitalijų infekcijas, yra užsikrečiama dažniausiai lytiniu būdu. Kadangi dauguma ŽPV infekcijų niekaip nepasireiškia, žmogus dažniausiai nežino, jog yra užsikrėtęs ir gali virusą perduoti savo seksualiniam partneriui.
ŽPV taip pat, nors ir retai, tačiau gali būti perduodamas motinos savo vaikui vaginalinio gimdymo metu. Užsikrėtusiam vaikui labai retais atvejais gali išsivystyti karpos gerklėje ar burnos ertmėje, balso stygų srityje.

• Kokie yra žmogaus papilomos viruso genitalijų infekcijos požymiai ir simptomai?

Dauguma žmonių, nešiojančių ŽVP, nežino, jog yra užsikrėtę. Virusas tūno odoje ar organų gleivinėse ir dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Visgi kai kuriems žmonėms atsiranda matomos genitalijų karpos ar priešvėžiniai pokyčiai gimdos kaklelyje, vulvoje, išangėje ar varpoje. Labai retai ŽPV infekcijos perauga į analinį (išangės) ar genitalijų vėžį.
Genitalijų karpos dažniausiai būna minkšti, odos spalvos arba rausvesni patinimai, pabrinkimai, įprastai atsirandantys genitalijų srityje. Jie gali būti iškilūs ar plokšti, pavieniai ar daugybiniai, maži ar dideli, kartais kalafioro formos. Jie gali atsirasti vulvoje, makštyje, išangėje ar aplink šias sritis, gimdos kaklelyje, ant varpos, ant kapšelio, kirkšnyse, ant šlaunų. Po lytinio kontakto su karpų turinčiu asmeniu, karpos kitam asmeniui gali atsirasti po kelių savaičių ar mėnesių, arba gali neatsirasti visai.
Genitalijų karpos diagnozuojamos apžiūros metu. Matomos genitalijų karpos gali būti pašalintos vaistais ar kitomis priemonėmis, pasirinktomis paciento, arba paskirtomis gydytojo. Iš esmės nėra vieno efektyviausio, visiems atvejams tinkančio gydymo būdo. Kai kurie pacientai pasirenka nesigydyti ir laukti, tikintis, kad liga praeis savaime.

• Kaip žmogaus papilomos viruso infekcija diagnozuojama?

Daugumai moterų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija diagnozuojama remiantis Pap testo rezultatais, rodančiais tam tikrus nenormalumus. Pap testas yra pirmasis įrankis, diagnozuojant gimdos kaklelio vėžį ar priešvėžinius pakitimus šioje srityje, nes dauguma tokių pakitimų yra susiję su ŽPV. Taip pat yra specialūs testai, kuriais moters organizme aptinkami žmogaus papilomos viruso DNR. Testai gali būti atliekami moterims, kurių PAP testas rodo švelnius pakitimus, ar kurios Pap testą atlieka būdamos 30 ir daugiau metų. ŽPV DNR paieškos testai gali padėti gydytojams nuspręsti, ar būtinas yra tolesnis gydymas bei kiti tyrimai. Vyrams jokie ŽPV testai nėra atliekami, nors ŽPV gali nešioti ir perduoti tiek vyrai, tiek moterys.

• Kas yra Pap testas?

Pap testas – tai citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Šios neskausmingos procedūros metu šepetėliu paimama gimdos kaklelio gleivinės ląstelių pavyzdžių. Vėliau šios ląstelės tiriamos pro mikroskopą, ieškant, ar jose nėra pakitimų. Dauguma (70 proc.) nežymių gimdos kaklelio audinio pakitimų per kurį laiką išnyksta, tačiau trečdalis negydomų pakitimų per 10 metų gali progresuoti iki onkologinės ligos. Vadinasi, reguliaraus Pap testo atlikimas gali užkirsti kelią vėžiui. Nuo 2004 m. Lietuvoje šis testas atliekamas nemokamai visoms 30-60 metų moterims. Pap testą rekomenduojama atlikti bent kas trejus metus.

• Ar yra vaistas nuo žmogaus papilomos viruso?

Nėra jokio „vaisto“ nuo žmogaus papilomos viruso(ŽPV) infekcijos. Daugeliui moterų ŽPV praeina savaime. Jei prireikia gydymo, jis būna nukreiptas į odos ar gleivinės pakitimus, kuriuos sukelia ŽPV infekcija, pavyzdžiui, karpas, ar priešvėžinius pakitimus gimdos kaklelyje. Taip pat moterys gali vakcinuotis nuo tų ŽPV viruso tipų, kurie laikomi pagrindiniais gimdos kaklelio vėžio bei genitalijų karpų sukėlėjais, taip beveik maksimaliai apsisaugodamos nuo tikimybės susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Vienintelė tokia vakcina, gaminama amerikiečių vaistų kompanijos „Merck Sharp Dohm“, jau aktyviai naudojama JAV bei Vakarų Europoje. Ja jau galima pasiskiepyti ir Lietuvoje.

• Kur galėčiau pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso?

Jau dabar galite pasiskiepyti šiose klinikose:

Vilniuje:
GK Klinika, Gedimino pr. 14, Vilnius, tel: (8 5) 255 33 53, mob.: 8 620 555 99.
UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centras, V.Grybo g. 32/10, Vilnius, tel: (8 5) 270 91 20, mob.: 8 698 00000.
Northway medicinos centrai, S. Žukausko g. 19, Vilnius,
tel.: (8 5) 264 44 66, 264 44 61.
Endemik, UAB, Kareivių g. 9, Vilnius, tel: (8 5) 273 78 00
Baltijos Amerikos klinika, Nemenčinės pl. 54A, Vilnius, tel: (8 5) 234 20 20, mob.: 8 698 52655.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Kalvarijų g. 153, 08221, Vilnius, tel. (8 5) 277 90 51.
Vilniaus sveikatos namai, A.J.Povilaičio g. 18, Vilnius, tel. (8 5) 240 04 01, 8 652 935 53.
UAB „Eugenijos Ginekologijos klinika“, Savanorių pr. 11E, Vilnius, tel.: (8 5) 233 20 98, mob.: 8 699 83827.

Kaune:
Klinika „Motina ir vaikas“, Savanorių pr. 245, Kaunas, tel: (8 37) 792 995.
Endemik, UAB, V.Putvinskio g. 6a, Kaunas, tel/faksas: (8 37) 201 006.
Privati klinika „Bendrosios medicinos praktika“, Savanorių pr. 423, Kaunas, tel: (8 37) 313 665, 312 768, mob.: 8 611 321 32.
Šiaurės šeimos klinika, Šiaurės pr. 8C, Kaunas, tel.: (8 37) 387 101, 387 102.
Lašo šeimos klinika, Lašo g. 1/Eivenių g. 19 (kampas), Kaunas, tel.: (8 37) 330 302.
Senamiesčio šeimos klinika, Šv.Gertrūdos g. 64, Kaunas, tel.: (8 37) 227 410.
Prancūzų šeimos klinika, Prancūzų g. 6, Kaunas, tel.: (8 37) 754 000.
VšĮ Kauno Dainavos poliklinika, Pramonės pr. 31, Kaunas, tel.: (8 37) 403 900.
VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, Baltų pr. 7, Kaunas, tel.: (8 37) 301 570.
VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika, Savanorių pr. 369, Kaunas, tel.: (8 37) 401 422.
VšĮ Kauno II-oji klinikinė ligoninė, Infekcinių ligų konsultacijų skyrius, Baltijos pr. 120, Kaunas, tel.: (8 37) 361 955, 361 855.

Klaipėdoje:
Endemik, UAB, Sodų g. 3-7, Klaipėda, tel/faksas: ( 846) 313 172.
Klaipėdos PSPC, Taikos pr. 76, Klaipėda, tel.: (8 46) 496 700.
„Imunoprofilaktikos tarnyba”, Liepojos g. 45, Klaipėda, tel. (8 46) 314793.

Šiauliuose:
Endemik, UAB, Daukanto g. 90, Šiauliai, tel/faksas: (8 41) 425 740.
Šiaulių chirurginės pagalbos centras, UAB. Varpo 9, Šiauliai, tel: ( 8 41) 526 444.
VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centras, Varpo g. 9, Šiauliai, tel.:( 8 41) 524 878.
Dainų pirminis sveikatos priežiūros centras, Aido g. 18, Šiauliai, tel.: (8 41) 416 433.

Panevėžyje:
Endemik, UAB, Tulpių g. 47, Panevėžys, tel/faksas: (8 45) 466 650.

Alytuje:
Endemik, UAB, Naujoji g. 48, Alytus, tel/faksas (8 315) 72 376.

Kretingoje:
Northway medicinos centras, Basanavičiaus g. 40, Kretinga, tel.: (8 445) 70078, 55414.
Kretingos PSPC, Žemaitės al.1, Kretinga, tel.: (8 445) 79 004.

Gargžduose:
Gargždų PSPC, Klaipėdos g. 7, Gargždai, tel. (8 46) 453817.

Telšiuose:
Šeimos centras, Respublikos g. 39, Telšiai tel.: (8 444) 75575.

• Koks yra ryšys tarp žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio vėžio?

Visų tipų žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali sukelti švelnius Pap testo rezultatų pakitimus, tačiau tai dažniausiai nesukelia rimtų padarinių. Maždaug 10 iš 30 aptiktų viruso tipų retais atvejais gali įtakoti vėžio susiformavimą. Visgi ūminė, didelės rizikos grupės ŽPV infekcija yra didžiausios rizikos faktorius, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžio susiformavimą.
Pap testo metu galima aptikti priešvėžines arba vėžines ląsteles gimdos kaklelyje. Reguliarūs Pap testai bei atidi medicininė apžiūra, jei reikia – su tam tikru gydymu, gali padėti užtikrinti, jog priešvėžiniai pakitimai gimdos kaklelyje, sukelti ŽPV infekcijos, neišsivystys į gyvybei pavojingą gimdos kaklelio vėžį. Manoma, jog reguliarūs Pap testai išsivysčiusiose šalyse padėjo sergamumą gimdos kaklelio vėžiu sumažinti trečdaliu, kai kur – net pusiau.

• Kaip galima sumažinti riziką užsikrėsti žmogaus papilomos viruso infekcija?

Patikimiausia apsauga, kuomet tikrai nerizikuojate užsikrėsti genitalijų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, yra lytinio kontakto su kitu asmeniu neturėjimas.
Tiems, kurie pasirenka būti seksualiai aktyviais, patartina turėti ilgalaikius, abipusiškai monogamiškus (kuomet tiek jūsų, tiek jūsų partneris neturi lytinių santykių su kitais partneriais) lytinius santykius su neinfekuotu partneriu. Būtent tada lytiškai aktyvūs žmonės turės mažiausią tikimybę užsikrėsti genitalijų ŽPV infekcija.Vis dėl to sunku pasakyti, ar asmuo, kuris buvo seksualiai aktyvus anksčiau, yra dabar yra užsikrėtęs ŽPV, tad maža tikimybė susirgti visada išlieka.
Tiems, kurie pasirenka būti seksualiai aktyviais ir kurie neturi ilgalaikių abipusiškai monogaminių santykių, patartina sumažinti lytinių partnerių skaičių ir pasirinkti partnerius, kurie turi mažiausią tikimybę būti užsikrėtę ar užsikrėsti ŽPV genitalijų infekcija. Tad nepatartina rinktis tokių partnerių, kurie iki tol buvo turėję daug ir nepastovių lytinių santykių.

• Ar prezervatyvai apsaugo nuo žmogaus papilomos viruso?

Nors prezervatyvo vaidmuo apsisaugant nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) yra nežinomas, teigiama, jog jo naudojimas mažina tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu – liga, dažniausiai siejama su ŽPV.

• Kiek kainuoja skiepijimasis vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio?

Dėl konkrečių skiepijimosi sąlygų ir kainų, prašome kreiptis į vakcinavimo paslaugas teikiančias klinikas.

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai lytiniu keliu plintantis virusas, pažeidžiantis gimdos kaklelio gleivinę ir galintis sukelti gimdos kaklelio vėžį.
• Yra užfiksuota net 120 ŽPV tipų. 20 iš jų sukelia vėžį.
• Dauguma ŽPV atvejų galima diagnozuoti tik atlikus specialius tyrimus. Gimdos kaklelio pažeidimai gali atsirasti net 20 metų po to, kai buvo užsikrėsta ŽPV.
• 80 proc. moterų per savo gyvenimą užsikrečia žmogaus papilomos virusu. ŽPV dažniausiai užsikrečia paauglės bei 20-30 metų moterys. Kuo didesnis seksualinių partnerių skaičius, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti ŽPV.
• Pasaulyje kiekvieną dieną nuo gimdos kaklelio vėžio miršta 650 moterų.
• Europoje kiekvienais metais 33 500 moterų yra diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, 15 000 moterų miršta (40 kiekvieną dieną).
• Lietuva pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu yra pirma Europos Sąjungoje.
• Gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje kasdien suserga 1-2 moterys, daugiau nei 90 proc. jų būna užsikrėtusios ŽPV. Kas antra moteris nuo šios ligos miršta.
• Jaunėja gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų Lietuvos moterų amžius: vis daugėja sergančiųjų 15 - 34 metų amžiaus grupėje.
• Moterys gali skiepytis nuo tų ŽPV tipų, kurie laikomi pagrindiniais gimdos kaklelio vėžio bei genitalijų karpų sukėlėjais. Vakcina, veikianti prieš ŽPV, yra patikimiausias būdas apsisaugoti nuo susirgimo gimdos kaklelio vėžiu.

Nuoroda