taip, infekcija viena pagrindinių persileidimo priežasčių.

Vaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi...

Persileidimo priežastys yra labai įvairios ir dažnai (apie 60 proc.) nenustatomos. 50 proc. spontaninių abortų priežastis yra sutrikusi apvaisinto kiaušinėlio raida ar netinkama implantacija. 20-30 proc. persileidimo atvejų nustatoma patologinių spermos pokyčių, pvz., sumažėjęs DNR kiekis. Norėčiau dar kartą priminti, kad persileidimu, arba abortu, vadinamas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, kai vaisius užgimsta negyvybingas, mažesnis nei 25 cm ir sveria mažiau nei 500 g. Daugiau kaip du kartus nutrūkęs nėštumas vadinamas įprastiniu.

Kokie moters organizmo pakitimai sukelia persileidimus?

Kadangi užsimezgusi gyvybė vystosi moters organizme, tai įvairūs motinos organizmo pakitimai gali turėti reikšmės nėštumo baigčiai. Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių: kliūčių, trukdančių gimdai augti; gimdos kaklelio nepakankamumo; sutrikusios hormonų pusiausvyros; motinos ligų, pasireiškiančių karščiavimu; lėtinių infekcinių ligų; vitaminų trūkumo; svarbiausių organų ir sistemų (širdies, inkstų ir kt.) ligų, sutrikdančių gimdos ir placentos kraujotaką, didinančių deguonies stoką ir gimdos dirglumą; neurohormoninių pokyčių; intoksikacijos (pvz., švinu, benzinu, nikotinu); gimdos ir jos priedų uždegimų; fizinių traumų.

Atskirai norėčiau paminėti psichikos traumas (susijaudinimas, stresas). Tai jau seniai žinoma aborto priežastis. Įrodyta, kad psichosocialiniai veiksniai aktyvina autonominę nervų sistemą ir sutrikdo endokrininę pusiausvyrą, todėl gimdos raumenys pradeda susitraukinėti, ir nėštumas nutrūksta. Dažniau persileidimų įvyksta ir moterims, kurioms jau buvęs nors vienas abortas ir kurios labai nori pastoti bei išnešioti vaisių.

Prie kombinuotų abortų priežasčių priskiriamas ir motinos bei gemalo imuninis nesutapimas.

Įprastiniam, arba pasikartojančiam, persileidimui būdinga tai, kad pakinta moters komplemento sistema, jos kraujyje aptinkama antifosfolipidinių antikūnų.

Kaip turėtų elgtis pastojusi moteris, kuriai jau buvo įvykęs persileidimas?

Moterims, kurioms anksčiau yra buvę persileidimų, nėštumo nutraukimų ar priešlaikinių gimdymų, rekomenduojamas apsauginis režimas, ypač kritiniais laikotarpiais (tomis dienomis, kai paprastai būdavo menstruacijos), psichoterapija, vitaminingas maistas, poilsis, patariama nebendrauti su infekcinėmis ligomis sergančiais ligoniais, vengti psichikos bei fizinių traumų. Svarbiausia - neleisti savaiminiam persileidimui prasidėti.

Kokie yra prasidėjusio persileidimo požymiai?

Iš pradžių atsiranda maudžiantis apatinės pilvo srities bei
strėnų skausmas, kuris vis stiprėja iki sąrėminio pobūdžio. Pasirodo kraujingų išskyrų iš genitalijų. Progresuojant persileidimui kraujavimas vis stiprėja, atsiranda krešulių.

Ką daryti pastebėjus persileidimo požymių?

Atsiradus pirmiesiems gresiančio persileidimo požymiams, būtina skubiai kreiptis į ligoninę, kad tinkamai gydant būtų galima išsaugoti nėštumą. Gydytojas, nustatęs persileidimo simptomų, nėščiąją tuoj pat hospitalizuoja. Jai skiriamas lovos režimas. Nėštumą palaikantis gydymas parenkamas pagal aborto priežastis.

Kokios gydymo galimybės?

Jei yra hormonų sutrikimų, nepakankama geltonkūnio funkcija, skiriama choriongonadotropino arba progesterono. Pastaruoju metu daugėja duomenų, kad progesteronas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant motinos imuninę reakciją ankstyvose nėštumo stadijose. Esant pakankamam progesterono kiekiui, aktyvintieji limfocitai gamina specifinį baltymą, kuris pasižymi aborto progresavimą stabdančiu poveikiu. Jei minėto baltymo organizme trūksta, nėštumas nesivysto ir įvyksta persileidimas. Endogeninio progesterono trūkumui šalinti reikia skirti didrogesterono (Duphaston).

Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad didrogesteronas (Duphaston) gali pagerinti nėštumo prognozę esant įprastiniam ar gresiančiam abortui. Nėščioji, kuriai aptinkama antifosfolipidinių antikūnų ir kuri yra patyrusi du arba daugiau persileidimų, nėštumo metu turi būti gydoma aspirinu ir mažomis arba vidutinėmis heparino dozėmis.

Nėščiosioms, kurioms ankstesnių nėštumų metu buvo nustatyta folatų ir homocisteino metabolizmo sutrikimų, būtina vartoti folio rūgšties ne tik nėštumo laikotarpiu, bet ir tris mėnesius iki pastojimo.

Nėštumą palaiko vitaminas E.

Centrinės nervų sistemos funkcija reguliuojama valerijono lašais ar tabletėmis ir raminamaisiais.

Sąrėmiams silpninti taikoma tokolizė.

Jeigu yra gimdos sąsmaukos ir kaklelio nepakankamumas, gimdos kaklelis ties vidiniais žiomenimis apsiuvamas. Geriausia tai atlikti po 16 nėštumo savaitės.

Jei įvyksta persileidimas, skiriama skausmą malšinančių vaistų ir, atlikus intraveninę nejautrą, grandikliu išgrandoma gimda, kad neliktų nėštumo audinių likučių.

Profilaktika

Labai svarbu planuoti nėštumą, vengti žalingų įpročių, kenksmingų darbo sąlygų. Jei reikia, sureguliuojama hormonų pusiausvyra, gydomas uždegimas, stiprinamas organizmas. Nėščioji turi žinoti režimo, higienos, mitybos principus ir jų laikytis.

Gyd. akušerė-ginekologė
Jolita LUKOŠIŪNIENĖ