Ramybės, tiktai ramybės... kaip sakė žymusis Karlsonas.
Jei pamačiusios temos antraštę puolėte ginkluotis svariais argumentais ir esate pasiruošusi juos ginti, prašau giliai įkvėpkite ir iškvėpkite.

Padarėte? Aš taip pat.
Apsilankius daugelyje internetinių mamoms skirtų svetainių ir perskaičius begales pasakojimų apie gimdymus dalyvaujant vyrui ir be jo pastebėjau, kad kai kurios tai vertina labai emocionaliai ir skirtingai. Tad gal mums pavyks pažvelgti iš abiejų barikados pusių be kraujo praliejimo ir praradimų. Taigi pabandykim...

Argumentai tų, kurios gimdė vienos:

1)diskomforto jausmas.
Daugelis sako, kad tokioje delikačioje situacijoje vyro buvimas jas tik glumintų. Jos nenorėtų rodyti savo emocijų, skausmo ar baimės. Ir apskritai yra įpratusios , kad vyras visada jas matytų „aukštumoje“: gražias ir džiugias, o ne tokioje „įdomioje“ padėtyje.

2)Nusistovėjusios tradicijos.
Na, ką čia ir pridursi? Daugelis mūsų mamų, močiučių, pažįstamų ir t.t. gimdė vienos, stebint tik medicinos personalui.

3)Gimimo paslaptis.
Tai tikriausiai labiausiai jaudinantis ir romantiškas argumentas. Kalbama apie motinos ryšį su vaiku. Tad atrodytų logiška, kad gimimo paslaptis – tai tik jų dviejų reikalas.. na, dar ir akušerės.

4)Seksualinis poros gyvenimas.
Dažniausias negatyvių pasisakymų,komentuojančių vyro dalyvavimą gimdyme,teiginys,kad vyras praranda seksualinį domėjimąsi moterimi. Aš pati , padėjusi ranką ant širdies, galiu pasakyti, kad tokius pasakojimus girdėjau tik iš tų, kurios gimdė vienos (be vyro). Jei tikrai yra „nukentėjusių“ dėl patrauklumo sumažėjimo, prašau jūsų – parašykite mums apie tai. Tai bus neįkainojama medžiaga.

5)Aš galiu ir pati!
Logiška. Taip, yra savarankiškų moterų. Galų gale mes juk nereikalaujame vyrų kartu atlikti „gamtinių reikalų“. Yra tokių gimdyvių, kurios didžiuojasi savo savarankiškumu. Kodėl gi ne?

Argumentai už gimdymą kartu:

1)Baimė būti vienai.
Sutikite, pagimdyti vaiką – tai ne į parduotuvę nulėkti.Gimdančią moterį visą užvaldęs jaudulys ir nerimas ne tiek dėl savęs, kiek dėl mažylio, ateinančio į šį pasaulį.. Vienos bijo skausmo, kitos grubumo ir nekorektiško personalo elgesio, trečios paprasčiausiai nori būti įsistikinusios, kad visas tas ilgas valandas kartu bus artimas žmogus, „suinteresuotas“ laiminga baigtimi.

2)Solidarumo jausmas.
Yra ir tokių argumentų: „kartu pradėjome, dabar kartu ir gimdome“. Norisi, kad vyras matytų, kaip sunkiai pasaulį išvysta nauja gyvybė, kad pajaustų ir išgyventų viską kartu. Paimtų tą mažą kamuolėlį į rankas, išgirstų pirmąjį verksmą, pažvelgtų į vaiko akis...

3)Išsaugoti „istorinius“ įvykius.
Yra tokių šeimų, kurios visą procesą trokšta užfiksuoti video ir fotojuostoje. Perkirpti bambagyslę tvirta vyriška ranka, net paimti kūdikį iš akušerės rankų. Ką gi, negi tėvas neturi teisės?

4)“Ekstrymas“
Kartą aš tapau liudininke , kai vyras primygtinai reikalavo gimdyti kartu, aiškindamas „ padidėjusio adrenalino“troškuliu. Jis norėjo viską pamatyti savo akimis.Tai kaip šokimas su parašiutu ( tai irgi vienas iš jo argumentų).

5)Tradicijos.
Mūsų gyvenimo sąlygos labai įvairios. Pasaulyje pastebima bendro gimdymo tendencija ( kartais išauganti į madą). Daug susižavėjimo, teigiamų atsiliepimų. Taigi, kažkam norisi irgi taip pat pasielgti. Kodėl gi ne? Tai turi paklausą. Todėl šią paslaugą siūlo ir mūsų gimdymo namai.

Prisimenu savo pačios svarstymus,kokį gimdymo būdą pasirinkti. UŽ tai,kad vyras būtų kartu, turėjau šiuos argumentus:nebus taip baisu man pačiai,antra, noras pasidalinti su vyru gimimo džiaugsmu čia ir dabar! PRIEŠ – aš nežinojau, kaip reaguos vyras, o svarbiausia, kaip reaguosiu aš. Ar jis tam pasiruošęs? Ar pasiruošusi aš pati? Vyras mano abejones išsklaidė pats. Pasirodė, kad jis seniai apie tai galvojo ir jis nori tą minutę būti su manimi . Dėl dalyvavimo pačiame gimdyme mes nusprendėme taip: jis bus tol kol aš jo „neišvarysiu“ ( užbėgant įvykiams už akių – aš taip jo ir neišvariau. Jis laikė mane už rankos ir visaip stengėsi palaikyti... Ak, kaip tada aš vertinau kiekvieną jo žodį ir žvilgsnį . Man tai tikrai padėjo).

Pabandykime prisiminti istoriją. Juk mūsų prosenelių laikais visos gimdyvės gimdydavo tik namuose. Juk namuose ir sienos padeda: šalia yra vyras, mama, auklė ir t.t. Ne namuose gimdydavo tik tos, kurios išvis namų neturėjo.
O ir dabar yra labai daug gimdymo namuose šalininkų ir nematau čia nieko nenatūralaus. Kitas klausimas: ar namuose galimas komplikuotas gimdymas, tačiau tai jau kito straipsnio tema.

Dabar, pagimdžius du vaikus pametinukus, sugriovus mitą apie seksualinį atšalimą ( kaip būtumėm sulaukę antro vaiko), daugeliui savo pažįstamų turiu pasakoti apie vyro dalyvavimą gimdyme. Tačiau aš neagituoju visas rinktis tik tokį gimdymo būdą. Kiekviena asmeninę laimę suprantame skirtingai – tokia žmogaus prigimtis. Šeimos įvairios , jų santykiai irgi. Pavyzdžiui, mūsų su vyru santykiai, jausmai, emocijos kai kam visiškai nesuprantami ir nepriimtini. Tad ar verta tai primesti kitiems? Tokius pat žodžius aš bandau sakyti ir tiems, kurie kritikuoja vyro dalyvavimą gimdyme. Juk tai kiekvieno asmeninis reikalas. Siūlau gerbti šeimos, poros, vyro ir moters pasirinkimą.

Vaikai turi teisę gyventi apsupti meilės. Meilė nepriklauso nuo to , gimdėte jūs kartu ar atskirai. Negi tėtis, kuris perkirpo bambagyslę, kažkuo blogesnis už tą, kuris su nerimu namuose laukė skambučio? Juk tėvystė nesibaigia gimimo dieną, o tik prasideda!

Pažiūrėkite į savo mažylius. Pažiūrėkite į savo mylimus vyrus. Jūs tai padarėte – davėte pradžią naujai gyvybei. Laimės jums. O gimdymo klausimą spręskite patys ir nieko niekam neįrodinėkite – tai tik jūsų sprendimas!

Išvadas padarė Rita Vygintienė
www.imunitetas.lt

Yra labai kategoriškų vyrų ta tema pasisakančių, o yra ir tokių kurie mielai bus greta tą akimirką..

Aš manau, kad moteris neturėtų kategoriškai temptis vyro ten, jei šis nenori...Ir tikrai nereikėtų dėl to įsižeisti, juk ne visi yra atsparūs skausmui, kraujui ir pan. Argi jis nuo to bus blogesnis tėtis, jei nesudalyvaus? Galbūt jis bus dėkingas, kad jį suprato ir po visko tam vaikučiui atiduos visą ką geriausia savyje turi...

Atleisk,Odeta, bet jis elgdavosi egoistiškai, nesąžiningai Tavo atžvilgiu. Tikrai būčiau nenutylėjusi tokių dalykų ir pasakiusi, kad abu vienodai "dirbam" - tiek jis darbe, tiek aš namuose...Tai gal kartu ir rūpsečius - pareigas dalinkimės.