LR Civilinis kodeksas (toliau – LR CK) numato du santuokos pasibaigimo pagrindus:
1. vieno iš sutuoktinių mirtis;
2. ištuoka, t. y. santuokos pasibaigimas abiejų ar vieno sutuoktinio valia. LR CK numato tris galimus santuokos pasibaigimo ją nutraukiant atvejus:
1. bendru abiejų sutuoktinių sutikimu;
2. vieno sutuoktinio prašymu;
3. vieno sutuoktinio prašymu dėl kito sutuoktinio kaltės.
N.B! Santuoka tiek abiejų, tiek vieno iš sutuoktinių valia gali būti nutraukta tik teismine tvarka.
Norint nutraukti santuoką, Teismui reikalinga pateikti:
1. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, pasirašytas abiejų sutuoktinių/ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės/prašymas dėl santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių prašymu (surašo advokatas);
2. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasirašyta abiejų sutuoktinių, jei santuoka nutraukiama sutuoktinių bendru sutarimu (surašo advokatas);
3. santuokos liudijimas;
4. vaikų gimimo liudijimai;
5. pažymos iš registrų centro apie registruotą nekilnojamąjį turtą. Netgi tuo atveju, kai sutuoktiniai neturi jokio registruoto turto, pažyma vis tiek reikalinga (gali užsakyti ir paimti advokatas);
6. pažymą iš VĮ „Regitra“ apie įregistruotas transporto priemones abiejų sutuoktinių vardu. Netgi tuo atveju, kai sutuoktiniai neturi registruotų transporto priemonių, pažyma vis tiek reikalinga (gali užsakyti ir paimti advokatas);
7. skolas patvirtinantys dokumentai (jei yra skolų);
8. šeimos sudėties pažymėjimas (išduoda seniūnija).
1. Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu
Tai pats paprasčiausias, pigiausias (sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo) ir greičiausias (įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos) santuokos nutraukimo būdas, kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių.
Šis santuokos nutraukimo būdas galimas esant visoms šioms sąlygoms:
1. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
2. abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);
3. abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.
Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Jeigu sutuoktiniai nesutaria dėl minėtų padarinių, nutraukti santuokos tokia tvarka negalima. Aplinkybę, kad sutuoktiniai sutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių gali patvirtinti tik šiuo klausimu sutuoktinių sudaryta sutartis. Sutartis turi būti sudaryta raštu. Tokią sutartį sutuoktiniai gali surašyti ir patys, tačiau patartina, kad jų prašymu ją parengtų advokatas.
Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti:
1. kaip bus padalintas turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (sutartyje reikia tiksliai išvardinti turtą, kurį sutuoktiniai pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, konkrečiai įvardyti, koks turtas atitenka vienam ar kitam iš jų ir t. t.). Pažymėtina, kad ateityje bendro turto padalijimo klausimas nebegali būti keliamas;
2. sutuoktinių tarpusavio išlaikymas;
3. jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, - su kuriuo iš tėvų nutraukus santuoką jie lieka gyventi, t. y. sutuoktiniai privalo susitarti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką. Sutuoktiniai taip pat privalo aptarti tvarką, kaip skyrium gyvenantis tėvas (motina) bendraus su vaiku, dalyvaus jį auklėjant;
4. nepilnamečių vaikų išlaikymas, t. y. turi būti numatytas konkretus jų išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimai, konkreti suma, natūra.
2. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
Santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų:
1. sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus. Ši sąlyga yra pagrindas nutraukti santuoką minėta tvarka tik jei separacija buvo patvirtinta teismo tvarka, t. y. laikantis įstatyme nurodytos procedūros, todėl ši norma neapima faktinio gyvenimo skyrium, neįforminto teismo tvarka;
2. vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;
3. vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4. vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą;
3. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės
Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką minėtu pagrindu, jeigu santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kaltu dėl santuokos iširimo sutuoktinis pripažįstamas, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (kurios numatytos įstatyme) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Esant sutuoktinio kaltei, kitas sutuoktinis turi teisę, bet ne pareigą reikalauti nutraukti santuoką kito sutuoktinio kaltės pagrindu. Todėl net ir esant įstatymo numatytoms aplinkybėms, sutuoktiniai gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo kitu pagrindu – prašyti teismą nutraukti santuoką bendru sutarimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokiu atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.
Įstatymas išskiria teisinius padarinius, kuomet santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės. Šie teisiniai padariniai yra sankcija kaltam sutuoktiniui už santuokos išardymą ir tam tikra satisfakcija nekaltam sutuoktiniui. Sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą.
Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės).
Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą (jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita). Sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus: sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, bendro sutuoktinių turto padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
Reiktų pažymėti, kad santuokos dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukimo būdas yra tiek sudėtingas (byla nagrinėjama ne ypatingąja, o ieškinio teisena), tiek ir brangus (skirtingai nuo santuokos nutraukimo kitais pagrindais, įstatymas nenumato atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo).
www.advokatopagalba.lt