Radau truputį info, gal bus naudinga 
Triušių niežai, tai dažnai pasitaikanti triušių liga, pasireiškianti ausų uždegimu ir stipriu niežėjimu. Šia liga taip pat gali sirgti kiškiai, lapės ir šinšilos. Susirgimą sukelia niežų erkės Psoroptes cuniculi, Sarcoptes, Cheyletiella parasitovorax ir Notoedres cati. Psoroptes cuniculi erkės dažniausiai parazituoja triušių ir kitų gyvūnų ausyse. Besikasant jos gali išplisti ir kitose kūno vietose. Ši liga dažnai vadinama triušių ausų niežais.
Gyvūnai užsikrečia per kontaktą su sergančiais triušiais arba per užkrėstus apyvokos daiktus, erkes taip pat gali išplatinti pelės ir žiurkės.
Niežais gyvūnai dažniausiai serga rudenį ir žiemą, nes tada jų oda būna pasidengusi ilgesniais, tankesniais plaukais, mažiau gauna saulės spindulių ir odos paviršiuje būna daugiau nešvarumų. Serga įvairių veislių ir amžiaus triušiai.
Patogenezė ir klinikiniai jos požymiai. Psoroptes cunicul erkės parazituodamos odos paviršiuje savo žandais pragraužia odą ir maitinasi limfa bei kraujo plazma. Jų seilės ir išmatos sukelia odos uždegimą, stiprų niežėjimą ir prasideda antrinė infekcija. Sergantys triušiai pažeistas ausis kasosi kojomis, purto galvą. Uždegimas vyksta vidinėje ausyje, ir dėl to triušio galva būna pakreipta į uždegiminės ausies pusę.
Ligos eigoje ausyje daugėja ausų sieros ir pleiskanų, formuojasi ruda, dvokianti masė, kuri užpildo ausies kanalą. Per ilgesnį laiką negydant, ausis užsikemša, nulinksta į šoną su pakreipta galva. Prasideda ir išorinės ausies uždegimas. Kartais dėl uždegimo plyšta ausies būgnelis, vystosi meningitas, nuo kurio gyvūnas nugaišta.
Triušių ir kitų gyvūnų niežus retais atvejais gali s sukelti ir kitų šeimų Sarcoptes, Notoedres ir Cheyletiella niežų erkės. Prieš keletą metų į mūsų kraštą iš užsienio su užsikrėtusiais gyvūnais buvo įvežtos Cheyletiella parasitovorax šeimos niežų erkės, parazituojančios odos paviršiuje
Po kopuliacijos šių erkių patelės savo kiaušinius priklijuoja prie gyvūno plaukų. Per 3-15 dienų iš kiaušinėlių išsirita lervutės ir išauga į subrendusias erkes. Jos pragremžia triušių odos epidermį, minta limfa ir audinių skysčiais.Užsikrėtę triušiai tampa neramūs, kasosi kaklą ir pilvo viršutinę dalį. Tose vietose po kelių dienų iškrenta plaukai ir pastebimi pilki spuogeliai. Šios erkutės ypač pavojingos pūkuotiems triušiams, nes susivelia jų plaukų gniužulai.
Triušiai taip pat gali užsikrėsti Sarcoptes Cuniculi ir Notoedres cati niežų erkėmis. Jos parazituoja odoje ir epidermyje prasigremžia urvelius. Todėl suerzina nervines galūnes, sukelia uždegimą ir niežėjimą. Sergantieji gyvūnai besikasydami susižaloja odą, atsiranda šašų, o po jais - pūlių. Notoedres niežų erkės triušiams parazituoja ant ausų kraštų. Nuo sergančių triušių gali užsikrėsti pelės, žiurkės ir žmonės.
Diagnozavimas. Nustatant psoroptozės diagnozę apžiūrimos pažeistos ausys, vatos tamponu imama ausų sieros ir paviršutinių iš pažeistų vietų. Mikroskopuojant randamos Psoroptes erkių. Į jas panašios yra Cheyletiella erkės: jų kojos yra taip pat ilgos kojos, tačiau Psoroptes erkių snukelis yra smailus, o Cheyletiella erkių - apvalus su dviem lenktais ehitininiais kabliais. Notoedres erkės yra labai mažos, jų apvalios užpakalinės kojos neprasikiša pro kūno kontūrus, o priekinės - labai trumpos, išsidėstę mažo snukelio šonuose. Sarcoptes erkės yra stambesnės už Notoedres, vėžlio formos. Priekinėje kūno dalyje yra trumpass storas pasagos formos snukelis ir jo šonuose trumpos priekinės kojos. Užpakalinės kojos neprasikiša pro kūno kontūrus.
Gydymas ir profilaktika. Prieš gydymą pažeistas ausis reikia kruopščiai išvalyti akaricidiniais preparatais suvilgytu vatos tamponu. Po to ausis galima patepti gydomaisiais preparatais. Nuo psoroptozės efektyvus 1 procento injekcinis invermektino tirpalas, kurio dozė triušiams yra 0,4 mg ∕ kg kūno svorio, švirkščiama po oda arba sugirdoma. Gydymas kartojamas 2-3 kartus su 14 dienų pertrauka. ,,Stronghold“ preparatas užlašinamas triušiams ant odos po 18 mg ∕ kg kūno svorio ir pakartojamas po 30 dienų. Ausyse atsiradus pūlių reikėtų lašinti antibiotikus.
Niežų gydymui taip pat efektyvu vartoti šiuos akaricidinius preparatus: ,,Stomozaną“ vandeninį tirpalą 1:200, ,,Butoks“ 0,0025% vandeninė emulsija, ,,Neocidol“ 1:1000 amitrazės preparatai 8 ml 2 litrams vandens. Permitrino emulsija užlašinama ant odos 10 mg / kg 1-2 kartus per savaitę.
Į fermas įvežami nauji gyvūnai turi būti karantinuojami ir tiriami ar neužsikrėtę niežais. Įtariami gyvūnai profilaktiškai gydomi akaricidiniais preparatais.
LITERATŪRA
1. M. Šarkūnas. Veterinarinė parazitologija. Kaunas. Naujasis lankas. 2005
2. Matusevičius A., Špakauskas V., Antimikrobinės ir antiparazitinės vaistinės medžiagos ir vaistai veterinarijoje. Kaunas. Terra Publica. 2005
3. Kaufman J. Parasitic infections of domestic animals. A diagnostic manual. Birkhauser Verlag. 1996
4. Bosch J. Suppezer R. Veterinarmedizinische Parasitologie. Verlag Paul Parey. 1992
Prof. Viktoras Šarkūnas, dr. Mindaugas Šarkūnas, LVA
Pagal „Vetinfo“ 2006-02
Gal ir įdomiai būtų laikyti 
nenutukinu,leidziu daug lakstyti 
Pasaka 
pakol kas to brudo neturim 
Kamile ji pavadino Mikiu Smikiu. Esam labai juo patenkinti. Jis toks mielas. 
Jos tokios bailios. O naminį triušiuką turėjo mano sesuo. Ilgai jis pas juos gyveno, daug tapetų patvarkė, bet atėjo laikas ir anapilin, tai vaikam daug streso buvo... Aišku, su visais gyvūnėliais taip, bet labai gaila vaikų, kai jiems tenka susidurt su gyvūnėlių netektim. O mes kelis metus veisėm triušius maistui, darbo daugokai, bet kai šaldiklis pilnas mėsytės tai lb gerai
